Didžioji dalis – 75 proc. – Lietuvos gyventojų pritaria Nacionalinės energetikos strategijos projekte suformuotam tikslui, kad ateityje iš atsinaujinančių šaltinių turi būti gaminama 80 proc. šaliai reikalingos elektros energijos ir šilumos. Gyventojų nuomonės tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad 40 proc. jų sutiktų už elektros energiją mokėti daugiau tam, kad daugiau jos būtų pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių.
Skelbiami gyventojų nuomonės tyrimo rezultatai rodo, kad net trys ketvirtadaliai jų sutinka, jog ateityje iš atsinaujinančių šaltinių turėtų būti gaminama 80 proc. šaliai reikalingos elektros ir šilumos. Juos nagrinėjant matyti, kad 47 proc. gyventojų visiškai pritaria strategijos projekte iškeltam tikslui, o 27 proc. pritardami pažymi, kad jis galėtų būti ir ambicingesnis.
„Jau ne pirmus metus stebime nuosekliai augantį gyventojų palaikymą atsinaujinančiai energetikai. Jų palaikymas šiai sričiai itin svarbus artėjant Seimo pavasario sesijai, kurioje turėtų būti svarstomas Nacionalinės energetikos strategijos projektas. Mūsų vertinimu, šiame dokumente įvardyti tikslai yra ne tik pasiekiami, bet ir ekonomiškai pageidautini. Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, turi pakankamas technologines ir gamtines sąlygas siekti, kad atsinaujinanti energetika užtikrintų net ir visus 100 proc. elektros energijos gamybos“, – sako Aistis Radavičius, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius.
Pasak jo, reikšmingos įtakos energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių turės vėjo energetikos sektoriaus plėtra šalyje. Šiuo metu čia instaliuota 509 MW galios elektrinių, per metus sugeneruojančių daugiau kaip dešimtadalį Lietuvos elektros poreikio. Dokumente siūloma, kad iki 2020 m. bendra šalyje instaliuota elektrinių galia pasiektų 770 MW. Tai reiškia, kad vėjas 2020 m. pagamintų apie 20 proc. šaliai arba daugiau kaip 2 mln. gyventojų reikalingos elektros energijos.
Gyventojų nuomonės tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad dalis jų už suvartojamą energiją yra linkę mokėti daugiau tam, kad palaikytų atsinaujinančios energetikos plėtrą šalyje. 4 iš 10 gyventojų pritartų 2 proc. arba 0,2 ct/kWh didesnei elektros energijos kainai, jeigu iš šių lėšų daugiau jos būtų pagaminama iš atsinaujinančių išteklių. Tačiau panaši dalis jų – 38 proc. – laikosi priešingos nuomonės.
„Pastebime, kad daugiau mokėti už žaliąją elektros energiją dažniau sutiktų tie gyventojai, kurie išreiškė palaikymą atsinaujinančios energetikos plėtrai šalyje. Nacionalinėje energetikos strategijoje nubrėžta kryptis didinti elektros generacijos pajėgumus šalies viduje palaipsniui mažinant energijos importą. Vėjas jau dabar yra pigiausias elektros energijos gamybos šaltinis, todėl plėtoti vėjo energetiką ne tik madinga, bet ir racionalu“, – sako A. Radavičius.
Reprezentatyvų tyrimą Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos užsakymu atliko komunikacijos planavimo agentūra OMD. Atliekant tyrimą, internetu buvo apklausti 1068 18–69 m. amžiaus interneto vartotojai.
