Kinija vis intensyvesnėmis pastangomis siekia parodyti savo norą prisidėti prie atsinaujinančios energetikos plėtros.
Vienas iš paskutinių ir įdomiausių projektų, kuriuos įgyvendino Kinija yra didžiausias pasaulyje plaukiojantis saulės jėgainių parkas. Anksčiau vietoj šio ežero buvo anglies kasykla. „South China Morning Post“ informuoja, kad šioje jėgainėje yra įrengta 165 000 saulės panelių, o bendras jėgainės galingumas siekia 40 MW. Skaičiuojama, kad tokia jėgainė gali aprūpinti pakankamu elektros energijos kiekiu 15 000 namų ūkių.
Nors Kinija vis dar sunaudoja daug iškastinio kuro, kaip naftos, anglies ir gamtinių dujų, tačiau šalyje vyksta precedento neturintis saulės energetikos bumas. 2017 m. lapkričio mėnesio duomenimis saulės elektros energetika Kinijoje pasiekė 126 GW įrengtosios galios, o tai net 67 % daugiau nei buvo lygiai prieš metus, tai yra 2016 m. lapkričio mėn. Svarbiausia, kad šalis stengiasi atsikratyti labiausiai teršiančių energijos šaltinių, dėl kurių sukeltų pasekmių 2013 metais mirė 366 000 žmonių.
Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) savo kasmetinėje pasaulio energetikos rinkų apžvalgoje pabrėžia, kad Kinija pradeda naują ekonomikos vystymo etapą, nusigręždama nuo taršiosios ir sunkiosios pramonės šakų. Ambicingos investicijos į švarios energetikos projektus, tokius kaip plaukiojantis saulės jėgainių parkas, įsikūręs anglies turtingoje Anhui provincijoje, prisidės prie Kinijos ekonomikos transformacijos.
Saulės jėgainių statymas ant vandens paviršiaus turi tam tikrų privalumų jei palygintume su tokiomis jėgainėmis, esančiomis ant žemės paviršiaus. Jos nesikiša į sausumos ekosistemas, išsaugo laukinę gamtą ir vietinę augmeniją. Be to, panelių išdėstymas vandenyje neleidžia joms perkaisti. Dėl to, užtikrinamas panelių efektyvumas.
Toks netradicinis ir kūrybingas Kinijos sprendimas yra augančios pasaulinės tendencijos dalis. Vis daugiau šalių investuoja į išeikvotas ar niekam daugiau nebetinkamas vietoves. Geras pavyzdys, apie kurį visai neseniai rašėme, yra Ukraina. Černobylio branduolinės katastrofos aikštelėje nuspręsta pastatyti saulės jėgainę ir darbai jau vyksta.
Nors Kinijos investicijos į atsinaujinančią energetiką vis didėja, tačiau šiai, didžiausiai pasaulio teršėjai, dar teks daug nuveikti. Maždaug 1,4 mlrd. Kinijos gyventojų vis dar priklausomi vien nuo anglies ir tam pakeisti prireiks daugybės metų. Tačiau Kinija šiam pokyčiui yra labai rimtai nusiteikusi ir jau suplanavusi atsinaujinančios energetikos projektams 2016–2020 metų laikotarpiu skirti net 368 mlrd. dolerių investicijų. Tad akivaizdu, kad procesas vis labiau įsibėgėja.
