Pasitaiko atvejų, kai klientas iš savo banko (skambučiu, el. paštu ar SMS žinute) sulaukia klausimų dėl įtartinų ir galimai neteisėtų operacijų, kurios vyksta jo turimoje sąskaitoje. Arba patys klientai skuba kreiptis į banką, pastebėję, kad jų kortelėmis buvo įvykdyti pinigų pervedimai ar kitokie atsiskaitymai, kurių jie neinicijavo. Tokių situacijų gali padaugėti prieš didžiąsias metų šventes, kai išauga elektroninių atsiskaitymų apimtys. Bet tai tikrai nėra masinis reiškinys.
Jeigu bankas gauna kliento nusiskundimą dėl tokių operacijų arba pats pastebi, kad kliento sąskaitoje vyksta įtartinos operacijos (pavyzdžiui, staiga per valandą įvyksta stambių atsiskaitymų kortele kokioje nors užsienio šalyje), nedelsdamas imasi veiksmų, siekdamas apsaugoti kliento lėšas: blokuoja mokėjimo kortelę ar apriboja tam tikras operacijas (atsiskaitymą internetu). Svarbu atkreipti dėmesį, kad bankas gali užblokuoti klientui kortelę ar dalį jos funkcijų, įtardamas, kad sukčiai galimai pasisavino kliento kortelės duomenis, nors pinigai iš sąskaitos dar nedingo. Tai ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje įprasta praktika.
Tais atvejais, jeigu bankas pats pastebi galimai neteisėtus veiksmus, jis nedelsdamas tiesiogiai susisiekia su klientu (todėl labai svarbu turėti aktualius kontaktus) – įspėja apie kortelės blokavimą ir, jeigu reikia, informuoja dėl naujos kortelės išdavimo.
„Kartais klientai pasipiktina, kad bankas užblokavo kortelę, prieš tai nieko nepranešęs. Tačiau taip įvyksta tik dėl to, kad susidarius tokiai situacijai brangi kiekviena sekundė. Jeigu staigiai nepavyksta susisiekti su klientu, geriau blokuoti kortelę ar atsiskaitymą internetu, negu tai padaryti per vėlai, kai galimi sukčiai jau pasinaudojo sąskaitoje esamais pinigais. Žinoma, paaiškėjus, kad pavojus buvo netikras, kortelė iškart atblokuojama. O pavojui pasitvirtinus, bankas pasirūpina, kad klientas kuo greičiau gautų naują kortelę“, – pastebi Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.
Tokie atvejai dažniausiai susiję su anksčiau pirkėjų nesaugiose interneto svetainėse atliktais atsiskaitymais arba sukčių neteisėtai pasisavintais mokėjimo kortelių duomenimis iš tam tikrų paslaugų tiekėjų.
„Visada primename, kad pirkdami interneto parduotuvėse ir tam naudodami korteles, klientai įsitikintų, kad elektroninė parduotuvė yra patikima. Šventiniais prekybos laikotarpiais padažnėja netikrų interneto parduotuvių pasiūlymų, kurių pagrindinis tikslas tėra surinkti kortelių duomenis ir vėliau jais neteisėtai pasinaudoti. Tad susiviliojęs neįtikėtinai mažomis kainomis anksčiau negirdėtose interneto parduotuvėse pirkėjas rizikuoja ne tik nusipirkti menkavertę prekę ar apskritai jos negauti, bet tokiu būdu gali prarasti pinigus. Savo banko mokėjimo kortelės duomenis sukčiams atskleidęs žmogus taip pat rizikuoja prarasti ir visas kortelės sąskaitoje turėtas lėšas“, – sako M. Zalatorius.
Rekomenduojama periodiškai pasitikrinti kortele atliktų operacijų išrašą interneto banke. Pastebėjus neteisėtų operacijų, rekomenduojama skubiai kreiptis į banką, išdavusį kortelę.
Kilus įtarimų, kad kortelės duomenys galėjo patekti sukčiams, būtina nedelsiant apie tai pranešti savo bankui.
Klientai taip pat gali užsisakyti SMS žinutes (automatinius pranešimus SMS žinutėmis) iš banko: tokiu atveju klientas visada gaus žinutę, kai tik iš jo sąskaitos bus nurašyti pinigai, ir galės stebėti, ar tarp jų nepasitaikė neteisėtų ar neįprastų finansinių operacijų. Taip pat galima nustatyti automatinius mobiliųjų programėlių pranešimus („push notifications“), kurie gaunami į išmanųjį telefoną, jei nuo sąskaitos nurašomi arba į ją gaunami pinigai.
