Dedikuoti duomenų pareigūnai įmonėse ir verslo analitikos įrankiai, su kuriais bus galima bendrauti balsu – visa to bus galima tikėtis jau 2018-aisiais metais. Verslo analitikos sprendimų kūrėja „Tableau“ tradiciškai apžvelgia kitų metų tendencijas.
Viena iš pagrindinių tendencijų, minimų jau ne pirmus metus, yra dirbtinis intelektas ir mašinų mokymasis. Pasak analitikos ekspertų, mašinų mokymasis jau dabar yra vienas svarbiausių analitikos sprendimų asistentų, padedančių efektyviau ir tiksliau analizuoti duomenis bei daryti gilesnes įžvalgas.
2018 m. vertėtų laukti ir natūraliosios kalbos apdorojimo (angl. natural language processing – NLP) augimo. Didėjantis tokių namų asistentų, kaip „Amazon Alexa“, „Google Home“ ar „Microsoft Cortana“, populiarumas leidžia tikėtis, kad greitu laiku galėsime kalbėtis ir su verslo analitikos įrankiais. Ar nebūtų šaunu, jei jau dabar galėtume balsu paklausti norimo klausimo ir akimirksniu gauti analitikos rezultatus?
Kita tendencija yra akivaizdi jau ne vienerius metus – dar daugiau debesijos verslui. IT ekspertai debesijos augimą mato ne tik kaip naujų debesijos sprendimų pasitelkimą kasdieniams poreikiams, bet ir masišką duomenų bei svarbiausių verslo programų perkėlimą į debesis.
Jei kitais metais ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas sustiprins verslo poreikį turėti Duomenų apsaugos pareigūną (DPO), tai verslo analitikos augimas neišvengiamai reikalaus Vyriausiojo duomenų pareigūno (angl. Chief Data Officer – CDO) arba Vyriausiojo analitikos pareigūno (angl. Chief Analytics Officer – CAO). Šių pareigų įsitvirtinimas turėtų pakeisti nusistovėjusį įprotį duomenų analitiką patikėti įmonės Informacijos pareigūnui (CIO). Pasak „Gartner“, 2020 m. net 80 proc. didžiųjų kampanijų turės dedikuotus duomenų pareigūnus.
Be duomenų pareigūnų vis didesnę svarbą įmonėse įgaus duomenų inžinieriai, galintys tinkamai parinkti duomenų šaltinius ir teisingai interpretuoti gautus verslo analitikos rezultatus. Nuo 2013 m. iki 2015 m. duomenų inžinierių skaičius išaugo daugiau nei du kartus. Vien 2017 m. spalį verslo socialiniame tinkle „LinkedIn“ buvo per 2 500 darbo pasiūlymų su pavadinimu „duomenų inžinierius“.
Augantį duomenų analitikos ekspertų poreikį seka ir universitetai, didinantys duomenų analitikos programų skaičių. Prognozuojama, kad ši tendencija bus aktuali ir kitais metais. Remiantis „PwC“ tyrimu, 2021 m. 69 proc. darbdavių reikalaus analitikos įgūdžių iš potencialių darbuotojų.
„Tableau“ įžvelgia dar vieną įdomią tendenciją 2018 m. – didėjantį poreikį apdrausti duomenis. Šiuo metu duomenų draudimu naudojasi nedidelė dalis įmonių, pavyzdžiui, JAV tik 15 proc. įmonių turi draudimus, kurie kompensuoja kibernetinio saugumo ir duomenų pažeidimų sukeltą žalą.
Tarp kitų tendencijų „Tableau“ mini laisvųjų menų įtaką verslo analitikai: esą duomenų analitika vis labiau yra menas, nei mokslas – kuo daugiau duomenų analizuojama, tuo svarbiau juos vizualiai perteikti, kad būtų suprantami kiekvienam vartotojui.
Taip pat greta augančio daiktų interneto analitikos ekspertai išskiria naują analitikos šaką, kai duomenys analizuojami pagal išmaniųjų įrenginių buvimo vietą, taip vadinamąją „daiktų vietą“ (angl. location of things). Žinant, kurioje vietoje yra analizuojami daiktų interneto įrenginiai, galima tiksliau numatyti, kas įvyks konkrečioje vietovėje, kurti įžvalgas remiantis geografiniais duomenimis.
