Vystydami savivaldžių automobilių sistemas, „Groupe Renault“ specialistai derina ekstensyvias virtualios simuliacijos bandymų sesijas su fizinėmis automobilių testų programomis.
„Renault“ koncernas puoselėja planus tapti pirmuoju automobilių gamintoju, iki 2020-ųjų metų galinčiu pasiūlyti iš dalies autonominę vairavimo sistemą, nereikalaujančią iš vairuotojo stebėti kelią ar laikyti rankomis vairą važiuojant tam tikruose sankcionuotuose bendrojo naudojimo kelių ruožuose, ir dirba prie savivaldžių sistemų diegimo savo modelių gamoje. Virtuali simuliacija yra nepakeičiama priemonė kuriant bei išbandant autonominę technologiją, ypač – optimizuojant bandymus, kuriuose dalyvauja tikri automobiliai.
Siekiant išspręsti saugumo ir patikimumo klausimą, autonominių automobilių bandymai reikalauja milijonų ar netgi milijardų kilometrų, nuvažiuotų išbandant savivaldes mašinas kelyje. Dėl itin didelio duomenų kiekio, bandymus varžančių apribojimų bei didžiulio įtaką darančių parametrų, tokių kaip eismo ir artimos aplinkos sąlygos, kelio būklė, oras, kitų eismo dalyvių reakcijos bei veiksmai, saugumo reikalavimai (pvz., „Euro NCAP“) ir pan. skaičiaus, skirtingų bandomųjų situacijų kiekis išauga iki milžiniško.
Kadangi įveikti milijonus bandomųjų kilometrų realiais pasaulio keliais gali būti fiziškai neįmanoma, virtuali simuliacija, dažnai pakeičianti didelę dalį tikrojo fizinio vairavimo, yra svarbi testų dalis. Šio proceso metu, „Renault“ inžinierių sukurtos technologijos ir algoritmai yra išbandomi virtualiais simuliatoriais, susiejant juos su anksčiau užfiksuotų realaus eismo situacijų vaizdo įrašais ir siekiant kuo optimalesnio sistemos atsako į dirgiklius.
„Naudodamiesi virtualiais simuliatoriais autonominių automobilių kūrimo procese mes galime itin greitai išbandyti ir įvertinti savivaldžių sistemų veikimą milijonuose skirtingų eismo situacijų, kurios atitinka milijardus nuvažiuotų kilometrų realiuose bandymuose. Simuliatorių dėka galime įvertinti kliūčių aptikimo reakcijas, valdyti algoritmus ir transporto priemonių aktuatorius, tuo pačiu identifikuodami įvairias problemas, kurių sprendimui privalomi fiziniai testai“, – paaiškina Karim Mikkiche, „Renault-Nissan“ aljanso viceprezidentas, atsakingas už virtualias simuliacijas bei bandymus.
„Pavyzdžiui, realiomis sąlygomis sudėtinga sukurti eismo situaciją, kuomet automobilis sugenda, tačiau pasinaudojant skaitmeniniais simuliatoriais tampa išties paprasta virtualų savivaldžio automobilio prototipą įmesti į aplinką, kurioje įmanomos bet kokios netikėtos eismo sąlygos ir įvykiai. Tada mes atliekame tolesnius fizinius testus, kuriais siekiame patvirtinti simuliatorių pagalba surinktus parametrus ir juos, jeigu reikia, sureguliuoti, ypač situacijose, kurios gali sukelti savivaldžiam modeliui sunkumų, kaip kad netikėtas ir staigus persirikiavimas iš vienos eismo juostos į kitą“.
Karim Mikkiche pabrėžia: „Viena iš priežasčių, kodėl mums iki šiol reikalingi fiziniai bandymai – skaitmeninė technika vis dar negeba tiksliai sumodeliuoti visų transporto priemonę veikiančių sąlygų, pavyzdžiui, apšvietimo poveikio kliūčių aptikimo sistemos kamerai ar stabdžių sistemos reakcijos į šviesos dispersiją. Todėl visi virtualių simuliacijų metu gauti rezultatai yra patikrinami fiziniuose bandymuose realiomis sąlygomis“.
Virtualiais simuliatoriais atliekami bandymai ne tik leidžia autonominių automobilių inžinierių komandoms laikytis nustatytų tvarkaraščių – jie itin sumažina bandymų ir savivaldės sistemos tobulinimo kaštus, kadangi skaitmeninės simuliacijos kainuoja kur kas mažiau nei bandomieji važiavimai realiomis sąlygomis. Vidutiniškai vieno fizinio bandymo realiomis sąlygomis kaina atitinka tūkstančio testų, atliktų virtualiais simuliatoriais.
