Naujausiais Europos Komisijos duomenimis, valstybių narių paslaugų sektoriaus našumo rodikliai nepasižymi stabiliu augimu – vertinant kai kurių paslaugų našumo rodiklius atskirai, nepastebima jokių pokyčių arba matosi jų kritimas. Vyriausybė ir Ūkio ministerija, skatindamos inovacijų ir modernizacijos procesus pramonėje, yra įkūrusios koordinuojančią visą pramonę komisiją. Tačiau paslaugų sektorius yra išskirstytas skirtingoms ministerijoms, trūksta bendro koordinavimo visų paslaugų modernizavimui. Į tai atsižvelgdama, Lietuvos advokatūra siūlo Ūkio ministerijai sudaryti Nacionalinę paslaugų konkurencingumo komisiją, kuriai būtų pavesta visapusiška inovacijų ir skaitmeninimo procesų koordinavimas paslaugų sektoriuje.
Paslaugų teikimo priežiūra Lietuvoje vykdoma kelių skirtingų institucijų. Inovatyvių paslaugų plėtrai trukdo tai, kad valstybėje nėra vieningo požiūrio į šį sektorių. Praktika rodo, jog technologijų bei inovacijų diegimas paslaugų sektoriuje vyksta labai lėtai ir vien egzistuojančios konkurencijos nepakanka tam, kad vyktų paslaugų rodiklių augimas, kuris tiesiogiai siejamas su BVP ir Lietuvos biudžeto augimu. Į paslaugų sektoriaus modernizavimą orientuotas strateginis veiklos planas leistų maksimaliai padidinti paslaugų rodiklius Lietuvoje bei sustiprinti bendrą šalies ūkio augimą. Paslaugų komisija turėtų užtikrinti informacijos sklaidą tiek paslaugų sektoriaus viduje, tiek išorėje, taip pat inovacijų Lietuvos paslaugų sektoriuje pristatymą užsienyje, teisės aktų projektų ruošimą, dalinimąsi gerąja patirtimi, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Vyriausybės nutarimu neseniai buvo suburta Nacionalinė pramonės konkurencingumo komisija „Pramonė 4.0“, kurios tikslas – paskatinti ir padėti visų Lietuvos pramonės sektorių įmonėms diegti skaitmenines technologijas, dalintis geraisiais technologijų įsisavinimo pavyzdžiais, atverti finansavimo kanalus, taip pat formuoti modernią švietimo ir mokymo sistemą, progresyvią socialinės apsaugos sistemą. Europos Komisija pabrėžia bendros skaitmeninės rinkos sukūrimo svarbą, o be paslaugų sektoriaus modernizavimo sunku įsivaizduoti šio tikslo įgyvendinimą. Pramonės komisijos sudarymas kuria prielaidas jau inovacijoms ir skaitmeninimo procesams pramonės sektoriuje. Būtina didesnį dėmesį skirti inovatyvių paslaugų plėtrai, dalinimuisi pasaulinėmis tendencijos, didesniam paslaugų susietumui, kuriant naujas paslaugas, jų eksporto skatinimui.