Dar daugiau keleivių ir skrydžių visuose trijuose Lietuvos oro uostuose bei pasiektas naujas rekordas. Tokiu pirmuoju 2017 m. pusmečiu džiaugiasi Lietuvos oro uostai, šiuo laikotarpiu aptarnavę daugiau nei 2,5 mln. keleivių ir 27,6 tūkst. skrydžių. Be to, birželio mėnesį Vilniaus oro uoste sulauktų keleivių skaičius viršijo net 414 tūkstančių, o tai daugiau nei dešimtadaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Iš viso pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos oro uostuose aptarnautų keleivių skaičius paaugo 15 proc., o skrydžių – 11 proc. Čia ypač išsiskiria Palangos oro uostas, sulaukęs net 39 proc. daugiau keleivių nei 2016 m. pirmąjį pusmetį. Kauno oro uoste aptarnautų keleivių skaičius išaugo 19 proc., o Vilniuje – 13 proc.
Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas atkreipė dėmesį ir į rekordinius gegužės bei birželio mėnesius sostinės oro uoste.
„Gegužę džiaugėmės, kad Vilniaus oro uostas su 399 800 aptarnautų keleivių pasiekė naują rekordą. Tačiau birželį šis rodiklis išaugo dar 3,6 proc. ir pasiekė 414 245 aptarnautų keleivių. Tai net 10,5 proc. daugiau nei 2016-ųjų birželį“, – teigė G. Almantas.
Pagal skrydžių skaičiaus augimą pirmąjį 2017 m. pusmetį išsiskyrė Kauno oro uostas – skrydžių čia padaugėjo 21 proc. Už jo rikiuojasi Palangos ir Vilniaus oro uostai, aptarnavę atitinkamai 16 proc. ir 8 proc. daugiau skrydžių.
Lietuvos oro uostų generalinis direktorius tikino, kad įspūdingus tiek birželio mėnesio, tiek viso pusmečio rezultatus lėmė kelios priežastys.
„Šiuo laikotarpiu smarkiai ūgtelėjo iš visų šalies oro uostų siūlomų krypčių bei skrydžių skaičius. Tai – nepertraukiamo darbo ir derybų su įvairiomis oro bendrovėmis rezultatas. Prie augančių skaičių prisidėjo ir gerėjantys ekonomikos rodikliai bei vartotojams vis palankesnės bilietų kainos“, – sakė G. Almantas.
Per metus nuo 2016 m. bir želio pabaigos Lietuvos oro uostai keleiviams pasiūlė gerokai platesnę skrydžių geografiją. Iš Vilniaus oro uosto lėktuvai pradėjo kilti į Barį, Grenoblį, Geteborgą, Reikjaviką, Nicą, Lidsą, Lvovą, Berlyno Šionefeldo oro uostą, Maltą, Miuncheną bei sugrįžo skrydžiai į Sankt Peterburgą ir Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostą, iš Kauno atsirado skrydžiai į Eindhoveną, Stavangerį, Bergeną, Alesiundą ir Neapolį, o iš Palangos – į Glazgą bei Sankt Peterburgą.
Maža to, skrydžiai kai kuriomis ilgametėmis kryptimis taip pat pradėti vykdyti dažniau. Du papildomi skrydžiai per dieną atsirado maršrute Vilnius–Varšuva, po vieną papildomą kasdienį skrydį pridėta iš Vilniaus į Frankfurtą, Helsinkį, o po vieną papildomą skrydį per savaitę – į Tel Avivą, Kijevą ir Maltą. Didesnį pervežtų keleivių skaičių iš dalies lėmė ir tai, jog dėl išaugusio skrydžių populiarumo oro bendrovės pradėjo siųsti didesnius orlaivius į Maskvą, Berlyną bei Amsterdamą.
Almantas pridūrė, jog prie didesnio skrydžių krypčių iš Lietuvos skaičiaus svariai prisidėjo ir 2016 m. lapkritį Vilniaus oro uoste atidaryta nauja „Ryanair“ bazė bei Kauno oro uoste duris atvėrusi „Wizz Air“ bazė.
