Dar senosios Vyriausybės sprendimu buvo užsibrėžtas tikslas plėtoti viešąją elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą visoje Lietuvoje, tad savivaldybės, atsižvelgdamos į šias rekomendacijas jau ėmė svarstyti, kiek ir kokio galingumo krovimo vietų reikėtų elektromobiliams jų miestuose. Ne išimtis yra ir Kaunas, todėl šiandien kalbiname visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ narius Visvaldą Varžinską ir Donatą Bacevičių apie tai, kaip bus stengiamasi palengvinti esamą situaciją Kaune elektromobilių savininkams, kad ši transporto priemonė žmonėms taptų dar prieinamesnė.
„Šiuo metu elektromobilių vairuotojams Lietuvoje yra taikoma tikrai nemažai lengvatų“, – pastebi D. Bacevičius, kuris ir pats šiuo metu vairuoja hibridinį automobilį. – Šių automobilių vairuotojai turi teisę nemokėti parkavimo rinkliavos mokesčio, gali įkrauti savo elektromobilį tam skirtose aikštelėse ir turi teisę važiuoti maršrutiniam transportui skirtomis eismo juostomis. Vis dėlto, turiu pripažinti, jog elektromobiliai mūsų šalyje išlieka retenybė.“
Kolegai pritaria ir antrasis pašnekovas, Kauno miesto tarybos narys ir KTU Aplinkos inžinerijos instituto docentas dr. V. Varžinskas, pasak kurio yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl lietuviai vis dar sunkiai persiorientuoja į elektromobilių rinką.
„Pirmoji priežastis – tai kaina. Daugelis elektromobilį šiandien dar laikomi prabangos prekėmis, tačiau, manau, jog pingančios elektromobilių technologijos ir didėjantys aplinkos taršos mokesčiai greitu metu tikrai „ištirpdys“ šiuos skirtumus ir kaina nebetaps kliūtimi elektromobilių įsigijimui. Antrasis, elektromobilių plėtrą stabdantis veiksnys – tinkamos infrastruktūros nebuvimas. O tai jau yra iššūkis dėl oro taršos „dūstantiems“ miestams. Būtent dėl to, manau, jog Kaunas privalo planuoti elektromobilių krovimo infrastruktūrą ir skatinti savo miestiečius pereiti prie šios rūšies transporto priemonių“, – kalbėjo V. Varžinskas.
Šiuo metu Kaune ir aplink jį yra 16 elektromobilių įkrovimo aikštelių, esančių šalia tokių miesto objektų kaip „Mega“, savivaldybė, LEZ, KTU, „Urmas“, „Park Inn“. Tiesa, nors Kaunas yra pripažįstamas kaip daugiausiai įkrovimo stotelių Lietuvoje turintis miestas (iš viso Lietuvoje yra 52 stotelės), tačiau mieste jau yra numatyta 30 naujų vietų, kur ne tik kauniečiai, bet ir miesto svečiai turės galimybę pasikrauti savo elektromobilį. Jos turėtų atsirasti prie ilgalaikio automobilių stovėjimo aikštelių, „Žalgirio“ arenos, seniūnijų ir įvairių miesto traukos vietų.
Įvertinęs naują būsimų elektromobilių įkrovimo stotelių planą Kaune D. Bacevičius teigia, jog toks plėtros planas iš tiesų džiugina: „Tai visų pirma svarbu dėl ekologijos klausimo – kuo dažniau turėsime galimybę vairuoti elektromobilius, tuo rečiau teršime savo aplinką išmetamosiomis dujomis. Be to, šių automobilių naudojimas kelia žymiai mažiau triukšmo, tad irgi suteikia savotišką pliusą miesto gyventojams“.
Galiausiai, pasiteiravus V. Varžinsko, kokią ateitį įsivaizduoja Lietuvos keliuose ir kada elektromobiliai iš tiesų užtvindys Lietuvos kelius, pašnekovas nedvejodamas teigia: „Šiuo metu elektromobilių rinkoje vyksta tikra šios pramonės šakos revoliucija. Dar 2005 metais elektromobilius skaičiavome dešimtimis, o jau 2015 metais į gatves išriedėjo milijoninis elektromobilis. Prognozuojama, kad 2020 metais viso pasaulio gatvėse riedės jau virš 13 milijonų elektromobilių. Tad akivaizdu, jog kasdien mažėjantys gamybos kaštai ir tobulėjančios baterijų talpos ir užkrovimo technologijos lemia didesnį elektromobilių prieinamumą, o tai netolimoje ateityje lems ir kokius automobilius matysime mūsų šalies gatvėse. Kalbant konkrečiai apie prognozes Lietuvai, drįsčiau teigti, jog atsižvelgiant į vidutinį mūsų šalies automobilių parko amžių, elektromobiliai pilnai mus pasieks vidutiniškai po 7 metų“.
VĮ „Regitros“ duomenimis, Lietuvoje yra užregistruoti 337 elektromobiliai. Populiariausi – „Nissan Leaf“, „BMW i3“, „Tesla model S“. Benzinu ir elektra varomų hibridinių automobilių šiuo metu Lietuvoje registruota yra 3560.