Užsitikrinusi ES paramą, Europos Investicijų banko paskolą bei sudariusi rangos sutartis, Vilniaus kogeneracinę jėgainę statanti „Lietuvos energija“ viešai pateikė šilumos gamybos ir atliekų tvarkymo kainas, dėl kurių dydžio sostinės gyventojai kasmet sutaupys iki 23 mln. eurų.
Jėgainę siekiama spėti paleisti jau 2019 metų pabaigoje, kad ant vilniečių pečių negultų dėl neįgyvendintų ES direktyvų išaugsiantys atliekų tvarkymo mokesčiai. Tačiau nors statytojai yra pasiruošę pradėti darbus, šią savaitę dar laukiama Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo dėl jėgainės aukštingumo, kurio nepriėmus, projekto įgyvendinimas vėluos. Paskaičiuota, kad projekto vėlavimas kiekvieną mėnesį vilniečiams kainuos iki 2 mln. eurų didesnes išlaidas šilumai ir atliekų tvarkymui.
© Edvard Blaževič | Alfa.lt
Vilniaus kogeneracinė jėgainė užtikrintų Europos Komisijos keliamų Žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimą – sąvartynuose šalinti tik iki 5 proc. atliekų. Šiuo metu Lietuva sąvartynuose vis dar „laidoja“ apie 54 proc. visų komunalinių atliekų. Kad šie skaičiai gerėtų, turės didėti sąvartynų vartų mokestis, kuris vilniečiams 2020 metais sieks 98 eurų už toną. Tuo tarpu po rūšiavimo likusias atliekas sudeginant naujojoje jėgainėje jis sieks kur kas mažiau – 32 eurus už toną. Skaičiuojama, kad vilniečiai tokiu būdu už atliekų tvarkymą kasmet mokės 10 mln. eurų mažiau.
Naujojoje jėgainėje bus pagaminama ir pigesnė šiluma. Vertinant 2016 metų biokuro biržos kainas, skaičiuojama, kad naujojoje jėgainėje pagamintos šilumos kaina būtų apie 19–20 eurų už MWh arba daugiau kaip 35 proc. mažesnė nei 2016 metais, kuomet vidutinė pagaminamos šilumos kaina Vilniuje buvo arti 30 eurų už MWh. Dėl pigesnės šilumos gamybos vilniečiai galėtų sutaupyti iki 13 mln. eurų išlaidų šilumai kasmet.
Šalies mastu Vilniaus kogeneracinė jėgainė prisidėtų ir prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės didinimo. Pradėjus veikti naujai biokurą ir atliekas kurui naudojančiai jėgainei, 20 proc. padidėtų vietinės elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energetikos išteklių. Dėl naujos jėgainės gamtinių dujų importas, skirtas Vilniaus centralizuotam šildymui, būtų sumažintas net tris kartus. Tuo tarpu Lietuva bendrą elektros energijos importą galėtų mažinti 5 proc. Be to, naujoji jėgainė padėtų Lietuvai greičiau pasiekti užsibrėžtus energijos gamybos iš atsinaujinančių energetikos išteklių tikslus – jėgainėje pagaminama energija sudarytų apie 50 proc. šio tikslo pasiekimui trūkstamos dalies.
Sekant moderniausiais Europos miestų centruose šiuo metu veikiančių jėgainių pavyzdžiais, Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje bus įdiegti šiuolaikiniai dūmų valymo įrenginiai, kurie užtikrins saugią ir netaršią energijos gamybą. Skaičiuojama, kad CO2 išmetimai į aplinką jėgainės dėka būtų sumažinti apie 436 000 tonų per metus, o ekonomine išraiška tai siektų apie 17 mln. eurų per metus.
Naujos Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybai pritaria ir miesto gyventojai. 2016 m. gruodį Vilniuje bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo duomenimis, 77 proc. respondentų planus statyti šiuolaikišką atliekas kurui naudojančią jėgainę vertina pozityviai. 76 proc. respondentų mano, kad atliekų deginimas Vilniaus mieste būtų naudingas tuo, kad prisidėtų prie atliekų kiekio, susikaupusio Vilniaus regiono sąvartynuose, mažinimo. 42 proc. nuomone, atliekų deginimas prisidėtų prie po rūšiavimo likusių atliekų kiekių Vilniaus mieste mažinimo. 40 proc. teigia, kad tai padėtų sumažinti šilumos kainą Vilniaus mieste.
Europos Komisija pastebėjo akivaizdžias Vilniaus kogeneracinės jėgainės projekto ekonomines, aplinkosaugines bei socialines naudas, atitinkančias Europos atsinaujinančių energijos išteklių, žiedinės ekonomikos, energijos efektyvumo bei kitas direktyvas. 2016 metų rudenį Europos Komisijos generalinis konkurencijos direktoratas pritarė valstybės pagalbos suteikimui Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektui. Europos Komisijos generalinis regioninės plėtros direktoratas pritarė Lietuvos Respublikos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos keitimui ir įtraukė jėgainės projektą į didelės apimties projektų sąrašą. Tuo tarpu pati Europos Komisija pritarė 190 mln. EUR paskolos su daline Komisijos garantija iš Europos Investicijų banko suteikimui.