Atlikti namų darbai ir kitos iniciatyvos šiemet leidžia tikėtis Lietuvoje tikro startuolių spurto. Daugiausiai naujų startuolių tikimasi finansinių technologijų („fintech“) srityje.
„Finansinės technologijos 2017-aisiais turėtų būti ta sritis, kurioje pasaulyje kursis daugiausiai startuolių. Tikėtina, kad nuo globalių tendencijų neatsiliks ir Lietuva“, – sako asociacijos „Infobalt“ prezidentas, Skandinavijos kapitalo IT bendrovės „Tieto Lietuva“ generalinis direktorius Tomas Vitkus.
Atviroje Lietuvos startuolių duomenų bazėje šiuo metu yra užregistruota 317 startuolių, iš jų apie penkiolika – „fintech“ srityje.
„Startup Lithuania“ duomenimis, 2016 metais startuolių skaičius Lietuvoje išaugo apie 16 proc. Kartu didėjo ir startuolių indėlis į valstybės biudžetą per sumokėtus mokesčius, ir sukurtų darbo vietų skaičius.
„Jei lyginsime su globalia statistika, Lietuvoje veikiančių „fintech“ startuolių skaičius atrodys kukliai. Tačiau jei pažiūrėsime, koks yra „fintech“ startuolių skaičius nuo visų startuolių, pamatysime, kad Lietuva pasaulinį vidurkį lenkia keletą kartų“, – pažymi T. Vitkus.
Tarptautinės jaunimo verslumo skatinimo programos „Futurepreneurs“ mentoriumi tapęs „Tieto Lietuva“ vadovas keletą mėnesių dirbs su talentinga jaunuolių komanda ir kartu ieškos idėjų naujiems „fintech“ startuoliams.
Tema, su kuria dirbs T. Vitkaus kuruojama jaunimo komanda, yra itin aktuali ir daug žadanti – tai momentiniai mokėjimai, kurie dar šiemet turėtų būti pradėti naudoti ir Lietuvoje. Momentiniai mokėjimai suteikia galimybę pervesti pinigus ar atsiskaityti už prekes ir paslaugas per programėlę mobiliajame telefone, o pinigai gavėją pasiekia akimirksniu.
„Su jaunaisiais verslų kūrėjais ieškosime sprendimų, kaip padidinti momentinių mokėjimų paslaugos atsiperkamumą mokėjimų operatoriams, atsižvelgiant į vartotojų interesą, kad momentiniai mokėjimai būtų nemokami. Operatoriai turi pasirinkti tinkamą verslo modelį, kuris idealiu atveju sukurtų vertę abiem pusėms – ir vartotojams, ir verslui“, – teigė „Tieto Lietuva“ vadovas. Beje, mokėjimai ir elektroninė prekyba yra tos finansinių technologijų sritys, kurios šiuo metu pritraukia daugiausiai investuotojų lėšų.
„Tikimės, kad po šios programos išgirsime apie naujus „fintech“ startuolius Lietuvoje“, – sako Laima Kaušpadienė, verslumo skatinimo programą „Futurepreneurs“ inicijavusio Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė. Ji pridūrė, kad būtent to ir siekiama šia programa – padedant patyrusiems mentoriams skatinti jaunimo verslumą ir padėti atsirasti naujiems startuoliams.
„Startup Lithuania“ duomenimis, pernai Lietuvoje įkurtas tik vienas „fintech“ startuolis, tačiau atlikti namų darbai leidžia šiemet tikėtis didesnio „fintech“ startuolių šuolio – tiek vietiniu, tiek tarptautiniu lygiu.
„Startup Lithuania“ vadovė Rimantė Ribačiauskaitė primena, kad pernai Lietuvos bankas ir Finansų ministerija ėmėsi aktyvių veiksmų kuriant „fintech“ startuoliams ir bendrovėms patrauklią aplinką – patobulinta įstatyminė bazė (pvz., Sutelktinio finansavimo įstatymas, išplėstos tapatybės identifikavimo nuotoliniu būdu priemonės), inicijuotos diskusijos ir renginiai. Tai reiškia, kad buvo padaryti realūs veiksmai, siekiant pristatyti Lietuvą kaip patraukliausią šalį pasaulyje finansų technologijoms plėtoti.
Be to, pernai Lietuvoje duris atvėrė į finansines technologijas orientuotas „Barclays“ banko startuolių akseleratorius „Rise Vilnius“, prijungęs Vilnių prie tokių inovacijų centrų, kaip Niujorkas, Keiptaunas ar Tel Avivas.
Daug žada ir nuo šių metų pradžios veikianti „startuolių vizos“ schema, kuri leis paprasčiau persikelti į Lietuvą ne ES šalių startuolių įkūrėjams ir komandoms.
„Sudėjus visas šias aplinkybes, Lietuva atrodo tikrai perspektyviai plėtoti finansinių technologijų bei kitų sričių startuolius, – teigia R. Ribačiauskaitė. – Be to, matome ir didžiųjų, tradicinių įmonių susidomėjimą investuoti į inovatyvias idėjas, finansuoti ir ugdyti startuolius, skatinti jaunimo verslumą.“
Naujausio „European Startup Monitor“ tyrimo duomenimis, startuolius Europoje daugiausiai kuria vyrai (85,2 proc.), o jų amžiaus vidurkis yra apie 30 metų. Panašios tendencijos matomos ir Lietuvoje.
