Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), siekdama pagerinti elektros skirstymo tinklo patikimumą ir įtampos kokybę, pernai nutiesė daugiau kaip 2 tūkst. kilometrų požeminių elektros kabelių ir toliau diegė išmaniojo tinklo priemones. Per pastaruosius trejus metus dvigubai išaugusios investicijos leido beveik penktadaliu sumažinti gedimų elektros skirstymo tinkle skaičių ir pagerinti paslaugų kokybę.
Pernai ESO į elektros tinklo atnaujinimą investavo 84,6 mln. eurų – 20 proc. daugiau nei 2015 metais. Per trejus metus investicijos išaugo 2,5 karto – 2013 metais jos siekė 33,8 mln. eurų. ESO toliau planuoja nuosekliai gerinti skirstymo tinklų techninę būklę ir iki 2020 metų investicijų apimtis padidinti 45 proc.
Pasak ESO Tinklų vystymo tarnybos direktoriaus Ryčio Borkio, bendrovė į elektros tinklo atnaujinimą investuoja remdamasi elektros skirstymo tinklo patikimumo ir įtampos kokybės rodiklių analize, įrenginių technine būkle ir kitais parametrais. Tam iš anksto rengiami investicijų planai, kuriuose numatytos konkrečios priemonės, skirtos paslaugų kokybei gerinti.
Toliau gerindama paslaugų kokybę ESO per 2017 metus planuoja įrengti 94 išmaniojo tinklo įrenginius ir apie 2,7 tūkst. kilometrų elektros oro linijų pakeisti požeminėmis. Modernios technologijos leis realiu laiku stebėti atskirų tinklo elementų parametrus ar režimus, operatyviau reaguoti į netipines situacijas, greičiau pašalinti gedimus elektros įrenginiuose. Tokiu būdu paslaugų kokybė pagerės apie 100 tūkst. bendrovės klientų.
Numatytos investicijos leis pagerinti ir įtampos kokybę. Pagrindinė elektros skirstymo tinkle pastebimų įtampos svyravimų priežastis – per ilgos linijos, jungiančios klientų objektus ir transformatorius, per mažo skerspjūvio ploto laidai šiose linijose. Tokia situacija susidarė, nes dabartinė tinklo infrastruktūra, kuri buvo suprojektuota ir įrengta dar 1960-1980 metais, nebeatitinka šiuolaikinių klientų poreikių.
„Per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pasikeitė užmiesčiuose įsikūrusių klientų profilis – sumažėjo nuolatinių būstų skaičius miesteliuose, bet išaugo laisvalaikiui naudojamų pavienių sodybų skaičius. Prie tinklo prijungiant nutolusias sodybas išaugo vidutinis žemos įtampos linijų ilgis. Nors klientų skaičius šiuose miesteliuose sumažėjo, dėl didesnio buityje naudojamų elektros prietaisų skaičiaus reikšmingai išaugo poreikiai. Tai sukuria papildomus iššūkius užtikrinant reikiamos kokybės įtampą“, – sako R. Borkys.
ESO elektros energiją tiekia vadovaujantis Europos elektros tinklų įtampos standartu. Šis standartas taikomas Europoje ir Lietuvoje. Vadovaujantis standartu įtampa turi būti 230 V su galima 10 proc. įtampos svyravimo riba. Lietuvoje tiekiamos elektros įtampos kokybė atitinka šį standartą.
Anot R. Borkio, kai klientui yra būtinas didesnis įtampos kokybės rodiklis nei numatytas standarto nuostatose, siūloma įsirengti papildomas efektyvias įtampos stabilizavimo priemones, kurios kiekvieno kliento tinkle yra skirtingos ir individualios.
„Mums rūpi, kad verslas gautų patikimas, kokybiškas paslaugas. Visada esame atviri bendradarbiavimui ir pasiruošę prisidėti prie verslo sąlygų gerinimo ir jo konkurencingumo didinimo. Vis dėlto specifinių poreikių įmonės turėtų investuoti nuosavas lėšas į papildomas priemones, užtikrinančias didesnį elektros tiekimo patikimumą nei numato Europos standartas.
Savo veikloje mes vadovaujamės socialiai atsakingos veiklos principais, kurių svarbiausias mums – užtikrinti patikimą ir saugų elektros tiekimą. Mes negalime išskirtinių poreikių įmonėms skirti lėšų, kurios surenkamos iš visų mūsų klientų – elektros vartotojų“ , – teigia ESO Tinklų vystymo tarnybos direktorius.
Paieška archyve
