Į Lietuvos mokėjimų rinką ateina dideli pokyčiai – jau sukurti IT sprendimai, kurie praktiškai bet kurį žaidėją gali paversti mažu banku. Skandinavijos šalyse jau vykstančios mokėjimų revoliucijos banga atsirita ir į Lietuvą, teigia ekspertai.
„Lietuvos mokėjimų rinką netrukus papildys daug naujų žaidėjų – naujomis mokėjimų platformomis taps įvairiausiose srityse paslaugas vartotojams teikiančios bendrovės. Mūsų laukia labai įdomus rinkos vystymosi etapas, kuris yra neišvengiamas – tai labai aiškiai matome Vakaruose ir visame pasaulyje“, – teigia UAB „Tieto Lietuva“, kuri yra didžiausios Šiaurės Europoje IT įmonių grupės „Tieto“ dalis, generalinis direktorius Tomas Vitkus.
Ekspertų teigimu, momentiniai mokėjimai, apie kuriuos dar visai neseniai žinojome nedaug, jau netrukus bus masiškai naudojami atsiskaitymams už įvairias paslaugas ar tiesiog dalinantis pinigais.
Pasak „Tieto Lietuva“ verslo plėtros vadovo Andriaus Adamonio, naujais mokėjimų rinkos žaidėjais gali tapti ne tik komerciniai bankai, kuriems reikia modernizuoti savo teikiamas mokėjimų paslaugas, bet ir telekomunikacijų, energijos tiekimo bendrovės, prekybos tinklai, paštas ar net didžiąsias mokyklų IT sistemas (elektroninius dienynus) valdančios bendrovės.
„Komerciniams bankams tokios sistemos yra puiki priemonė išlaikyti betarpišką ryšį su klientu ir kartu gerinti paslaugų klientui kokybę. Tuo tarpu telekomunikacijų ar pašto operatorių paskata yra išplėsti savo siūlomų paslaugų spektrą bei sukurti naujas paslaugas jų turimų klientų duomenų pagrindu, kitaip tariant - monetizuoti valdomus klientų duomenis. Pavyzdžiui, piniginės perlaidos tradiciškai yra pašto operatorių verslas, todėl momentiniai mokėjimai yra natūrali pašto paslaugos tąsa“, – pažymi A. Adamonis, „Tieto Lietuva“ verslo plėtros vadovas. Kaip teigia Lietuvos bankas, Lietuvos mokėjimų rinka vis dar atsilieka nuo Vakarų, todėl pokyčiai yra neišvengiami.
Daugiau nei du trečdaliai visų mokėjimų Lietuvoje vyksta grynaisiais pinigais, o nuo tokių šalių kaip Suomija, Švedija ar Danija atsiliekame maždaug tris kartus.
Pagrindinis momentinių mokėjimų privalumas – akimirksniu 24 valandas per parą vykstantys atsiskaitymai tarp gyventojų. Lėšos gaunamos čia ir dabar į kliento sąskaitą visiškai neribojant darbo valandoms.
Švedijoje atsiradusi momentinių mokėjimų sistema „Swish“ akimirksniu išpopuliarėjo, o jos pavadinimas tapo bendriniu žodžiu, reiškiančiu „siųsti pinigus vienas kitam“. Kitos Skandinavijos šalys per pastaruosius metus taip pat įgyvendino momentinių mokėjimų sprendimus, kuriuos kuriant dalyvauja ir „Tieto“ specialistai.
Lietuvos bankas skatina momentinių mokėjimų plėtrą ir tai įvardijo strateginiu tikslu iki 2020 metų. Kaip teigiama Nacionalinėje mokėjimų strategijoje, Lietuvos bankas yra pasirengęs investuoti į momentinių mokėjimų tarpbankinės infrastruktūros sukūrimą, kad per artimiausius keletą metų bekontakčiai, momentiniai ir glaudžiai į verslo modelius integruoti mokėjimų būdai taptų prieinami ir plačiai naudojami Lietuvoje.
„Momentinių mokėjimų plėtra yra naudinga visoms pusėms – verslui, vartotojui ir valstybei“, – pabrėžia „Tieto Lietuva“ verslo plėtros vadovas A. Adamonis.
