Lapkritį į Baltijos šalis importuota 74 proc. mažiau elektros nei spalį – 102 GWh. Tai – mažiausias importo kiekis per pastaruosius trejus metus. Elektros atitekėjimą į regioną apribojo „NordBalt“ jungties remonto darbai.
Sumažėjęs importas lėmė vietinės elektros gamybos augimą 23 proc. iki 2 TWh. Lietuvoje ir Latvijoje pagamintos elektros energijos kiekis išaugo atitinkamai 52 ir 55 proc. Lietuvoje gamybos apimtys sudarė 813 GWh, o Latvijoje – 329 GWh elektros. Tuo tarpu Estijoje pagamintos elektros kiekis išaugo 1 proc. iki 1,1 TWh.
„Vietinės elektros gamybą skatino ir dėl „NordBalt“ jungties uždarymo sumažėjęs importas, ir išaugęs elektros poreikis, ir pakilęs vandens lygis Dauguvos upėje. Lyginant su spalio mėnesiu, vandens lygis upėje pakilo tris kartus, o su daugiamete lapkričio norma – 28 proc. Tai leido pagaminti gerokai daugiau elektros hidroelektrinėje – augimas sudarė net 178 proc. ir pasiekė 234 GWh, o tai buvo daugiausiai nuo šių metų gegužės“, – sako Martynas Giga, „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius.
Kompensuojat ribotą elektros energijos importą iš Skandinavijos, gamyba išaugo ir Rygos šiluminėje elektrinėje – joje pagaminta 44 proc. daugiau elektros negu spalį. Elektros suvartojimas regione padidėjo 6 proc. iki 2,3 TWh – tai daugiausiai paskatino sezonui būdingos tendencijos. Daugiausiai elektros suvartojo Lietuva – 892 GWh arba 2 proc. daugiau nei spalį. Latvijoje suvartota 645 GWh arba 5 proc. daugiau negu spalį, o Estijoje elektros poreikis išaugo net 11 proc. iki 773 GWh.
Sumažėjus pigesnės elektros importui, elektra regione šiek tiek brango. Vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje lapkritį paaugo 5,4 proc. ir siekė 40,57 EUR/MWh, Latvijoje ji šoktelėjo 5,1 proc. iki 40,47 EUR/MWh, o Estijoje užfiksuotas didžiausias šuolis – 8,8 proc. iki 40,86 EUR/MWh.
Lietuvoje ir Latvijoje vidutinė elektros energijos kaina lapkričio mėn. pirmą kartą po prisijungimo prie „Nord Pool Spot“ biržos buvo žemesnė negu Suomijoje – vidutiniškai 0,50 EUR/MWh. „Tokią situaciją lėmė dėl beveik dvi savaites trukusių planinių „NordBalt“ jungties darbų apribotas importas ir palyginti aukštas kainų lygis Skandinavijos šalyse, kurias paskatino blogesnės negu buvo planuota oro sąlygos bei mažesnis atsinaujinančių energijos šaltinių apdorojimas“, – aiškina M. Giga.
Lapkričio mėn. elektros energijos kaina Lietuvoje buvo buvo tik 1,19 EUR/MWh, Latvijoje – 1,09 EUR/MWh, o Estijoje – 1,48 EUR/MWh aukštesnė negu Skandinavijoje.
