Geoterminis gręžinys, siekiantis karštas uolienas yra viena. Gręžinys, leidžiantis pakinkyti magmą, tekančią į ugnikalnius – visai kas kita: Žemės vidinis karštis siūlo kur kas didesnį potencialą, rašo newscientist.com. Tą potencialą ketina panaudoti islandai, norintys atlikti 5 km gylio gręžinį senų lavos srovių išvagotame pietvakariniame Reykjaneso regione.
Gręžimo darbai pradėti rugpjūčio 12 dieną. Iki metų pabaigos Islandijos giliųjų gręžinių projektas IDDP tikisi išgręžti pačią karščiausią skylę Žemėje, kurioje temperatūra gali siekti nuo 400 iki 1000 ºC. Gręžinys kirs į sausumą iškilusios Vidurio Atlanto keteros dalį. Ši ketera – tai riba tarp dviejų Žemės tektoninių plokščių, sako projekte dalyvaujančios Islandijos geoterminės energetikos bendrovės „HS Orka“ direktoriaus pavaduotojas Albertas Albertssonas. Tokiame gylyje magma, judanti dėl vulkaninio aktyvumo, kaitina vandenį, kuris ją pasiekia per plyšelius vandenyno dugne.
„Žmonės kietas uolienas yra gręžę iki tokio gylio, bet į tokią skystą sistemą – niekada“, – sako A.Albertssonas. Jo bendrovės specialistai sako, kad sausumoje sugebėjo rasti „juodųjų kaminų“ ekvivalentų. „Juodieji kaminai“ yra povandeninės karšto vandens versmės, randamos palei tektoninių plokščių sandūrą ir prisotintos tokių elementų, kaip auksas, sidabras bei litis.
Pasiekus tokį gylį slėgis viršija 200 atmosferos slėgių. Projektą vykdančių energetikos bendrovių ir mokslininkų konsorciumas tikisi, kad tokiose sąlygose vanduo bus „superkritinių garų“ formos, kuri nėra nei skysta, nei dujinė, tačiau energijos kiekis tokiuose garuose yra nepalyginamai didesnis nei paprastuose garuose. Šulinys, galintis pažaboti tokius garus, galėtų generuoti 50 megavatų (MW) galią. Palyginimui – paprastas geoterminis gręžinys gali generuoti iki 5 MW, sako A.Albertssonas. Tai reiškia, kad vienas gręžinys iki magmos galėtų energija aprūpinti net 50 000 namų, o ne 5000.
Beje, tai ne pirmas IDDP gręžinys. Dar 2009 metais Kraflos geoterminiame lauke Islandijos šiaurės rytuose šio projekto metu magma buvo netikėtai pasiekta prasigręžus iki 2 km gylio. Karšta magma trumpą laiką buvo naudojama kaitinti šaltą vandenį, nuleidžiamą šuliniu norint patikrinti, kiek energijos galima generuoti ir ar technologija apskritai perspektyvi.
Iš šio gręžinio energija į Islandijos elektros tinklą niekada nebuvo nukreipta, tačiau iki bandomosios jėgainės išjungimo dėl korozijos tai buvo pats galingiausias visų laikų geoterminis gręžinys, generavęs 30 MW galią. O dabar tikslai yra gerokai ambicingesni – tikimasi ir galingesnės jėgainės, ir ilgalaikio energijos šaltinio. Islandijoje jau dabar energijos poreikiai patenkinami nenaudojant iškastinio kuro. Nemažas kiekis šalyje esančių geoterminių gręžinių produktyvumu vis dar gerokai atsilieka nuo hidroelektrinių, pagaminančių net tris ketvirčius energijos Islandijoje, bet jei numatytas naujasis gręžinys veiks sėkmingai, padėtis gali pasikeisti.
„Jeigu giliuose gręžiniuose jie gaus superkritinių garų, geoterminių šulinių gaminamos energijos kiekis pasikeis visa eile“, – sako energetikos projektų vystymą skatinančios vyriausybinės agentūros „Invest in Iceland“ atstovas Arnaras Guðmundssonas. O projekto vykdymo metu išvystytos naujos technologijos gali pasirodyti naudingos ne tik Islandijoje.
„Potencialių superkritinių geoterminių šaltinių atsiranda visame pasaulyje, kur tik yra jaunų ugnikalnių“, – sakė Kalifornijos universiteto Riversaide geologas Wilfredas Eldersas.
