Praėjusią savaitę, spalio 17–23 d., elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje buvo 38,6 eurai už megavatvalandę (EUR/MWh). Palyginti su ankstesne savaite, kaina nesikeitė, o palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu kaina buvo perpus mažesnė.
Lietuvoje importuota trys ketvirtadaliai suvartotos elektros, 20 proc. iš Švedijos, 30 proc. iš Latvijos, Estijos ir Suomijos ir likusi dalis – iš trečiųjų šalių. Baltijos šalyse hidroelektrinių gamyba augo trimis ketvirtadaliais, o vėjo gamyba – pusantro karto. Nepaisant to, bendra Baltijos šalių gamyba smuko 3 proc. Elektros poreikiui užtikrinti daugiau importuota iš Šiaurės ir trečiųjų šalių.
„Nord Pool“ biržos prekybos zonoje kaina auga jau ketvirtą savaitę iš eilės ir pasiekė 34,83 EUR/MWh. Dienomis, kai Vokietijoje, Švedijoje ir Lietuvoje kainos buvo aukštesnės, į šias šalis eksportuodavo Lenkija.
Be to, naktį vyravo elektros srautas iš Lietuvos į Švedijos ketvirtąją prekybos zoną, kurioje praėjusią savaitę kainos buvo tokios pačios, kaip ir Lietuvoje bei Latvijoje.
Spalio 17–23 d. importui į Lietuvą tarptautinių Latvijos–Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 33 proc., Švedijos-Lietuvos – 32 proc., o Baltarusijos–Lietuvos – 31 proc. Tarptautinių Estijos–Latvijos elektros jungčių pralaidumas elektros srautui iš Estijos į Latviją vidutiniškai buvo išnaudojamas 48 proc. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 20 proc., o Lietuvos kryptimi – 40 proc.
