Lietuvoje veikiančios įmonės vis dažniau rūpinasi ne tik draudimo teikiama apsauga valdomam turtui, bet ir prevencinėmis priemonėmis, padedančiomis išvengti netikėtų nelaimių bei jų atnešamų nuostolių. Vis dėlto, užbėgti rizikoms už akių pavyksta ne visuomet – didžiausios žalos, prasidedančios nuo 12 tūkst. eurų, patiriamos gaisrų metu.
„Dažniausiai nuostolius įmonės patiria dėl įsilaužimų ir vagysčių, patalpų užliejimo ir gaisrų. Tiesa, draudžiamųjų įvykių pobūdis didele dalimi priklauso nuo veiklos specifikos: gamybos įmonės dažniau nukenčia dėl gaisrų bei įrangos gedimų, smulkios sandėliavimo ar pardavimo įmonės – dėl vagysčių. Biurų pastatuose veikiančios įmonės žalas patiria dėl užliejimų“, – sako Mindaugas Balinskas, ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ žalų departamento vadovas.
Draudimo bendrovės sukauptais duomenimis, nuostolių dydis įmonei nukentėjus nuo vagystės siekia mažiausiai 1 tūkst., o vandeniui užliejus biurą – mažiausiai 2 tūkst. eurų. Galima palyginti: gaisro atveju patiriamos žalos prasideda nuo 12 tūkst. eurų.
„Vis dėlto, dirbdami su verslu pastebime, kad bendrovės vis labiau domisi ir rūpinasi prevencinėmis priemonėmis, suprasdamos, kad įvairiapusė valdomo turto apsauga yra itin reikšminga siekiant užtikrinti sklandžią veiklą ir gerus rezultatus“, – pastebi M. Balinskas.
Pasak jo, tarp svarbiausių prevencinių priemonių – priešgaisrinės pastatų būklės priežiūra ir gerinimas, apsaugos sistemų, elektros instaliacijos priežiūra, rūpestis vamzdynais. Vykdyti žalų prevenciją įmonėms vis dažniau padeda ir informacinėmis technologijomis pagrįsti sprendimai.
M. Balinskas pastebi, kad dažniausiai verslo klientai renkasi turto draudimą nuo visų rizikų, kuris užtikrina daug platesnę apsaugą nei draudimo nuo kelių konkrečių rizikų variantas. Tačiau kartu pataria atkreipti dėmesį į apsaugą nuo verslo nutrūkimo, kuomet įmonei atlyginami nuostoliai, patiriami nutrūkus veiklai po valdomo turto sugadinimo ar sunaikinimo.
Paieška archyve
