Nuo rugpjūčio pasikeitimai laukia Aplinkos apsaugos įstatymo pažeidėjų – bus baudžiami ne tik fiziniai
asmenys, kaip iki šiol, bet ir įmonės ar įstaigos.
Nuo rugpjūčio 1 dienos įsigalios Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimai, kurie už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus numato atsakomybę juridiniams asmenims. Įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bus skiriamos baudos, jeigu padaryti pažeidimai neužtraukia juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės. Baudos dydis pagal įstatymą svyruoja nuo trijų iki dvidešimt trijų tūkstančių eurų.
Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA) kartu su Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija (ENTPTA) ragina atkreipti dėmesį į tai, kad pasikeitus teisės normoms nebebus galima išsisukti suvertus kaltę dėl aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų kuriam nors iš darbuotojų.
„Yra nemažai pavyzdžių, kai buvo piktnaudžiaujama tuo, jog iki šiol įmonės už ydingą gamtos išteklių naudojimą nebuvo baudžiamos. Bauda neretai būdavo skiriama tam darbuotojui, kuris net neturėjo galimybės pagal savo pareigas pasirūpinti tinkamu atliekų tvarkymu“, – sako ENTPTA vadovas Vladimir Jankoit. Anot jo, bauda galėjo būti išrašoma sargui ar buhalterei, nors realiai sprendimus dažniausiai priima įmonės vadovas. Nuolatinės aplinkosauginės priežiūros paslaugas teikiančios įmonės „Biosistema“ vadovas Povilas Baltusevičius sako, jog įstatymo pataisos pagaliau užtikrins atsakomybę tam, kas daro pažeidimus – pačiam juridiniam asmeniui, o ne kažkuriam vienam darbuotojui, kuris dažnai pagal kompetenciją neturi realių galimybių ir išteklių užtikrinti aplinkosauginių pareigų vykdymą. Dėl šių pakeitimų, anot P. Baltusevičiaus, žymiai didėja atsakomybės neišvengiamumas.
„Visas įmones raginame kuo skubiau kreiptis į specialistus ir įsitikinti, kad visų aplinkosaugos reikalavimų laikomasi tinkamai. Užsiimti pažeidimų prevencija yra gerokai pigiau, nei šalinti reikalavimų nevykdymo pasekmes. Aplinkosaugos specialistai padės įmonėms išvengti tikrai nemažų baudų, kurios smulkesnėms įmonėms gali tapti net bankroto priežastimi“, – rekomenduoja „Biosistemos“ direktorius P. Baltusevičius.
Aplinkos apsaugos įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato pagrindines juridinių bei fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant Lietuvai būdingą biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį, užtikrinant sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą Lietuvoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje. Šio įstatymo pagrindu priimami kiti gamtos išteklių naudojimą bei aplinkos apsaugą reglamentuojantys įstatymai. Jis taip pat skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą.
