Per pastaruosius 5 metus Lietuvoje susikūrė pastebima startuolių ekosistema, pabrėžia dešimtys Vilniuje šią savaitę besilankančių Europos ir JAV rizikos kapitalo fondų atstovų. Tačiau, jų teigimu, siekiant tapti regiono technologijų ir inovacijų centru su pasaulinio kalibro sėkmės istorijomis, būtini ryžtingi pokyčiai ir politinė vizija.
VšĮ „Versli Lietuva“ ketvirtadienį pakvietė didžiausioje Baltijos šalių startuolių mugėje „LOGIN Startup Fair“ besilankančius investuotojus pasidalinti tokių inovacijų centrų kaip Londonas, Tel Avivas ar Silicio slėnis gerosiomis spartaus verslo skatinimo praktikomis. Diskusijos dalyviai vienbalsiai sutarė – visi minėti technologijų židiniai atsirado ne savaime, o su gausia valstybės parama, tačiau vien pinigai savaime sėkmės nelemia.
Štai Christopher Grew, Londone dirbantis startuolių ir rizikos kapitalo srityje besispecializuojantis teisinių paslaugų kompanijos „Orrick“ partneris, minėjo, kad suprasdama pačių rizikingiausių pirminių investicijų svarbą, taiko 30 proc. pajamų mokesčio lengvatas privatiems asmenims – vadinamiesiems verslo angelams. „Nesvarbu, startuoliui sekasi ar ne, verslo angelas šią lengvatą gauna. Tai labai populiari, veiksminga ir net kitų šalių startuolius į Didžiąją Britaniją traukianti valstybės iniciatyva, skatinanti investavimą į jauną verslą ir idėjas“, – sako Ch. Grew.
Jam pritarė Tal Catran, 7-ių Izraelio verslo akceleratorių įkūrėjas ir investuotojas, gyręs Lietuvos startuolių technologines žinias, bet sukritikavęs mūsų gebėjimą plėtoti produktus, juos parduoti, galvoti apie pajamas. Vienos jo pasiūlymų – valstybės pinigais finansuoti startuolių akademiją, kurioje geriausi pasaulio specialistai mokytų pardavimo ir verslo vystymo meno.
„Pinigai svarbu, bet svarbiausia – žmonės. Izraelio technologijų sektorius buvo pradėtas ir iki šiol yra gausiai finansuojamas valstybės pinigais, nors tiek mūsiškiai, tiek, manau, bet kurios pasaulio valstybės startuoliai vis tiek pasakytų, kad pinigų negana. Manau, Lietuva turi gerą progą pirmauti Baltijos šalyse investavusi į startuolių akademiją, juoba kad bene visos sėkmei reikalingos savybės nėra įgimtos – jų galima išmokti“, – kalba T. Catran.
O Christian Thaler Wolski, Lietuvoje jau keletą metų besilankantis Berlyne įsikūrusio rizikos kapitalo fondo „Paua Ventures“ partneris atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje per pastaruosius metus įvyko tai, ką dar prieš dešimtmetį turėjo Estija – atsirado sėkmės istorijų, įkvepiančių pavyzdžių ir žmonių, besidalinančių su startuolių ekosistema patirtimi ir pinigais. Jis Lietuvai pasiūlė išbandyti daugiau netradicinių verslo skatinimo sprendimų.
„Pavyzdžiui, neformalius mokymus valdžiai, kuriuose startuoliai ir skaitmeniniai verslininkai taptų viešojo sektoriaus atstovų mentoriais, juos supažindintų su savo kasdienybe, aktualijomis, skaitmeniniu verslu ir technologijomis“, – svarsto Ch. Wolski.
Diskusijos dalyviai sutarė, kad tokią mažą šalį kaip Lietuva į priekį privalo vesti inovacijomis paremti, globalioje rinkoje konkurencingi verslai, išsivystantys iš startuolių. Tokios įmonės stabdo protų nutekėjimą, skatina jaunimą rinktis technologinius mokslus. „Verslios Lietuvos“ skaičiavimais, pernai startuoliai Lietuvoje sukūrė 239 aukštos pridėtinės vertės darbo vietas (beveik 80 % daugiau nei 2014 m.) ir sumokėjo apie 2,5 mln. EUR mokesčių.
