Praėjusią savaitę elektros energijos kainos Baltijos šalyse judėjo skirtingomis kryptimis. Latvijoje ir Estijoje kaina sumenko, o Lietuvoje – ūgtelėjo. Tam įtakos turėjo ir „NordBalt“ jungties gedimai, dėl kurių mažėjo iš Švedijos importuotos elektros kiekis.
Praėjusią savaitę vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su laikotarpiu, trukusiu nuo balandžio 4 iki 10 dienos, pakilo 5 proc. ir pasiekė 32,75 EUR/MWh. Kainos augimui įtakos turėjo „NordBalt“ jungties prastovos – iš Švedijos į Lietuvą atitekėjo tik 79 GWh elektros energijos. Tai yra net 25 proc. mažesnis kiekis nei per savaitę prieš tai.
Kainos augimą lėmė ir planiniai perdavimo linijų, esančių Lietuvos ir Latvijos pasienyje, priežiūros darbai. Dėl jų elektros energijos kainų skirtumas šiose šalyse buvo vienas didžiausių pastaruoju metu – 3,11 EUR/MWh.
Praėjusią savaitę vidutinė elektros kaina Latvijoje sumažėjo 5 proc. iki 29,64 EUR/MWh, o Estijoje – 6 proc. iki 29,20 EUR/MWh. Kainos mažėjimą pastarojoje šalyje lėmė vidutiniškai iki 546 MW išaugęs „Estlink“ jungties pajėgumas, užtikrinęs net 65 proc. didesnį iš Suomijos atitekėjusios elektros kiekį – 81 GWh.
Vienodos elektros kainos Estijoje ir Suomijoje laikėsi 61 proc. valandų. Tačiau vidutinė elektros kaina Estijoje buvo 1,91 EUR/MWh aukštesnė nei Suomijoje.
Praėjusią savaitę elektrinės Baltijos šalyse pagamino 75 proc. visos reikalingos elektros energijos.
Lietuva, kaip įprasta, importavo didžiausią kiekį – 79 proc. – visos suvartotos elektros energijos. Latvija pagamino 2 proc., o Estija – 20 proc. daugiau elektros energijos nei suvartojo.
Barometro naujienas parengė Karolis Bagdonas, „Elektrum Lietuva“ smulkaus ir vidutinio verslo klientų vadovas
Paieška archyve
