Dronų naudojimas vėjo energetikoje netrukus taps 1 mlrd. JAV dolerių vertės verslu, juos pasitelkiant vėjo elektrinių stebėsenai ir priežiūrai. Nors tradicinių jėgainių priežiūros metodų dronai išstumti dar negrasina, didžiųjų jėgainių statytojai vis dažniau analizuoja galimybes juos pasitelkti, siekdami užtikrinti didesnį savo darbuotojų saugumą bei gauti tikslesnę informaciją apie jėgainių būklę, nei gali užfiksuoti žmogaus akis.
Iš visų vėjo turbinų dalių didžiausia apkrova tenka jų mentėms, kurių pasaulyje jau dabar sukasi apie 800 tūkst. vienetų, tad jų stebėsena ir priežiūra reikalauja ir daug laiko, ir kaštų. Jėgainių gamintojai ir prižiūrėtojai ieško galimybių naudoti nuotoliniu būdu valdomus dronus kartu su jau naudojamais metodais, tokiais kaip menčių priežiūra iš arti, naudojant alpinizmo virves, ar teleskopinės nuotraukos, kai mentes darbuotojai fotografuoja stovėdami ant žemės.
Dronų panaudojimas pramonėje jau nebėra kažkas nauja. Elektroninės prekybos gigantas „Amazon“ svarsto naudoti dronus pristatant siuntas, nepilotuojamos skraidyklės plačiai naudojamos ir kariuomenės reikmėms ar didelių teritorijų stebėsenai.
Vėjo turbinų menčių lūžiai itin reti ir jų tikimybė siekia vos 0,54 proc., tačiau, anot vėjo jėgainių draudimo kompanijos „GCube“, jie gali stipriai pakenkti jėgainių operatorių darbui, o dronai gali būti pritaikyti jėgainių stebėjimui bei gedimų prevencijai. Pasitelkiant skraidykles, galima priskristi itin arti prie įrenginių, o didelės raiškos kameros neabejotinai suteikia aiškesnį ir tikslesnį vaizdą, negu tai geba padaryti žmogaus akis. Vis dėlto pagrindiniais iššūkiais lieka techninė ir programinė įranga, reikalinga menčių skenavimui. Kompanija, sprendžianti šiuos iššūkius, yra Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi „Flightkam“, kuri šiuo metu atlieka prototipinio drono, skenuojančio kiekvieną mentę, skrydžius.
„Naujoji sistema galėtų patobulinti dabartinius įrenginių stebėjimo metodus, tačiau jis vis tiek reikalautų žmogaus, galinčio analizuoti parengtus duomenis. Tačiau tai vis tiek yra geriau, nes darbas atliekamas greičiau ir žmogui nebereikia dirbti dideliame aukštyje“, – sako „Flightkam“ įkūrėjas Jamesas Morphettas.
Tačiau jis pabrėžia, kad gali atsirasti iššūkių dėl dronų tvarumo, kai jie dirba specifinėmis sąlygomis. „Mūsų naudojama technologija gali veikti tokiomis sąlygomis, kai vėjas pučia 12–15 metrų per sekundę greičiu. Tačiau labiau tikėtina, jog skenavimas turėtų vykti tada, kai vyrauja silpnesni vėjai, nes taip yra saugiau ir kainuoja mažiau“, – teigia „Flightkam“ atstovas.
