Pastaraisiais ketvirčiais pastebimai sumažėjęs JAV ir Vakarų Europos rizikos kapitalo investuotojų entuziazmas yra gera žinia Lietuvos startuoliams ir technologijų bendrovėms, teigia Lietuvos fondų valdytojai. Pasak jų, Vakarų fondams ėmus racionaliau skaičiuoti pinigus, mūsų regionas tampa itin patrauklus dėl efektyvumo ir čia gimstančių konkurencingų idėjų.
Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Jungtinėse Valstijose rizikos kapitalo investicijų sulaukė mažiausias per pastaruosius 4 metus startuolių skaičius, o per visus 2015-uosius šalyje tesuskaičiuota 16 rizikos kapitalo fondų finansuotų startuolių, kurie išėjo į akcijų biržą – tai dukart mažiau nei užpernai.
Lietuvos rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas Ilja Laursas pripažįsta, kad technologijų sektoriui būdingi nuolatiniai pakilimai ir stabtelėjimai, o pastaruoju metu Vakarų rizikos kapitalas yra būtent mažesnio optimizmo fazėje. Visgi jis teigia, kad lėtesnės investicinės apsukos Vakarų Europoje ar JAV mūsų regionui kaip tik reiškia galimybę ir į mus krypstančias investuotojų akis.
„Kuo prasčiau sekasi tokiems turtingiems regionams kaip Silicio Slėnis ar Vakarų Europa, tuo geresnėje padėtyje atsiduria tokios šalys kaip Lietuva. Jei anksčiau JAV buvo lengva pritraukti investicijų ir, pvz., samdyti brangius vietos programuotojus, tai dabar Vakaruose nebėra tiek daug rizikos kapitalo, o investuotojai daug atidžiau skaičiuoja. Ir, tarkime, 1 mln. EUR investicija startuolį mūsų regione gali nuvesti daug toliau nei JAV. Mes galime pasiūlyti daug efektyvesnį pinigų panaudojimą, tad vis daugiau Vakarų investuotojų akių krypsta į mūsų regioną“, – kalba I. Laurs. Kita vertus, „Nextury Ventures“ vadovo teigimu, Lietuvoje kasmet veiklą pradeda dar palyginti nedaug startuolių. Koją visų pirma kiša ekonomikos išsivystymas – startuolių komandoms reikia metus kitus gyventi be pajamų, iš savo ar tėvų santaupų, Lietuvoje, lyginant su Vakarų Europa ar JAV, tai sau gali leisti tik vienetai. „Tačiau ryžto, noro, gebėjimų ir idėjų turime vis daugiau, kyla bendra startuolių ekosistemos kokybė“, – pastebi I. Laurs.
Su juo sutinka „Practica Capital“ fondo partneris Donatas Keras, teigiantis, kad Lietuva ir kaimyninės šalys užsienio investuotojams yra vis dar mažai pažįstamas, tačiau itin perspektyvus lobynas. „Juo labiau, kad stiprėja visa ekosistema: tiek valstybinės organizacijos, tiek startuoliai, tiek verslo angelai ar investuotojai, teisininkai ir patarėjai. Po truputį kaupiasi reali patirtis, atsisijoja tie, kurie startuolius kūrė „dėl mados“. Nenuostabu, kad į Lietuvą pasižvalgyti atvyksta vis daugiau įtakingų užsienio fondų atstovų, tad startuoliai turi realių galimybių su jais pabendrauti, atkreipti į save dėmesį, patobulėti bendraujant su jais ar bendruomene“, – dėsto D. Keras.
Apie tai, kad didžiausių užsienio fondų atstovai vis labiau domisi Lietuva, patvirtina ir VšĮ „Versli Lietuva“ projekto „Startup Lithuania“ vadovė Rimantė Ribačiauskaitė, penktus metus kviečianti investuotojus į svarbiausią mūsų regiono startuolių renginį „Login Startup Fair“.
„Šiemet į Lietuvą pasidairyti atvažiuoja tokie vardai kaip „Index Ventures“, „Intel Capital“, „Passion Capital“ ar „Blumberg Capital“. Pasaulyje vienu metu vyksta šimtai startuolių konferencijų ir renginių, o tai, kad šie fondai, investavę į tokias kompanijas kaip „Facebook“ ar „Dropbox“, renkasi būtent renginį Lietuvoje, rodo, kad esame tikrai įdomūs ir turime potencialo. Tereikia atlikti namų darbus, jie iš startuolių bendruomenės tikisi ne mažesnės kokybės nei San Franciske ar Londone“, – dėsto R. Ribačiauskaitė.
