Praėjusiais metais 20 proc. lietuvių internete susidūrė su saugumo problemomis: virusais, piktnaudžiavimu asmenine informacija, dėl to kilusiais finansiniais nuostoliais ir netinkamo turinio svetainėmis, kuriose lankėsi jų vaikai. Vasario 9 d. minimos saugesnio interneto dienos proga Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“ paskelbė apžvalgą, su kokiomis saugumo problemomis susidūrė ES gyventojai skirtingose šalyse 2015 m.
Tyrimo duomenimis, praėjusiais metais 25 proc. europiečių susidūrė su saugumo problemomis, kurios interneto vartotojus stabdė nuo tokios veiklos, kaip apsipirkimas internete (19 proc. respondentų), naudojimasis internetine bankininkyste (18 proc.), ar naršymas internete su mobiliuoju įrenginiu prisijungus prie belaidžio ryšio viešose vietose (13 proc.).
Vertinant skirtingų ES šalių narių gyventojų patirtis, saugiausiai praėjusiais metais jautėsi čekai ir olandai – su saugumo problemomis atitinkamai susidūrė tik 10 proc. ir 11 proc. respondentų. Labiausiai pažeidžiami buvo kroatai (42 proc.), vengrai (39 proc.) bei portugalai (34 proc.). Pagrindinė saugumo problema, su kuria susidūrė 21 proc. ES interneto vartotojų ir 19 proc. lietuvių, buvo kompiuteriniai virusai ar kitos kenkėjiškos programos. Palyginus tyrimo rezultatus su 2010 m. duomenimis, matyti, kad tokių atvejų mažėjo visose ES šalyse. Pavyzdžiui, 2010 m. tarp lietuvių interneto vartotojų su virusais buvo susidūrę net 34 proc. respondentų.
„Galime tik pasidžiaugti, kad dėmesys duomenų apsaugai auga ir Lietuvoje. Interneto vartotojai tampa labiau išprusę, atidžiau vertina jiems pateikiamą informaciją – norisi tikėti, kad lietuviai mažiau spaudinėja ant kenkėjiškų nuorodų, atidaro ar persiunčia sukčių el. laiškus draugams. Žinoma, prie geresnės saugumo padėties šalyje prisideda ir kasmet tobulinami antivirusinės apsaugos sprendimai“, – tyrimo rezultatus komentuoja ESET saugumo sprendimus Lietuvoje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovas Tomas Parnarauskas.
„Eurostat“ duomenimis, praėjusiais metais galimos saugumo problemos labiausiai nuo apsipirkimo internete stabdė rumunus ir švedus (atitinkamai 35 ir 34 proc. respondentų). Dėl tos pačios priežasties el. bankininkystės daugiausiai atsisakė vokiečiai ir portugalai (27 ir 26 proc.), o naršymo internete su mobiliuoju įrenginiu, prisijungus prie viešo belaidžio interneto – olandai ir mūsų kaimynai latviai (22 ir 21 proc.).
Lietuviai saugumo problemų atžvilgiu buvo santūresni: apsipirkimo internete atsisakė tik 6 proc. respondentų, el.bankininkystės – 4 proc., naršymo mobiliuoju įrenginiu – vos 3 proc.
