Atidžiai nepasirinkus atliekų tvarkymo organizatoriaus, verslininkams gali tekti už atliekų tvarkymą mokėti du kartus.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, elektronikos ir baterijų importuotojai, norėdami įvykdyti atliekų tvarkymo užduotis, gali steigti savo organizacijas ar tapti jau esamų organizacijų narais. Lietuvos atliekų tvarkymo organizatoriai privalo garantuoti baterijų ar elektronikos bei buitinės technikos atliekų sutvarkymo finansavimą. Kadangi gamintojų ir importuotojų organizacijos paprastai neturi savo turto, kuriuo galėtų laiduoti finansavimą, pagal šiandien galiojančią praktiką finansavimą užtikrinti leidžia draudimas arba bankas. Norint apsidrausti banke ar draudimo bendrovėje, reikalingas laidavimas. Laiduoti bankui atliekų tvarkymo finansavimą gali arba atliekų tvarkytojas, arba patys gamintojai ir importuotojai. Jei baterijos ar sena elektronika nėra tinkamai sutvarkoma, garanto suma perduodama valstybei. Tuo atveju, jei laidavo atliekų tvarkytojas, iš jo išieškoma numatyta suma. Jei laidavo gamintojai ir importuotojai, finansinę atsakomybę už nesutvarkytus atliekų kiekius tenka prisiimti jiems patiems.
Garantavimas dėl elektronikos ir baterijų sutvarkymo finansavimo tapo ypatingai aktualus, kai teismas nustatė, jog viena iš Lietuvos gamintojų ir importuotojų organizacijų yra neįvykdžiusi numatytų elektronikos tvarkymo užduočių. Pagal Lietuvos teisės normas, tokiu atveju, kai organizacija nevykdo savo pareigų (neįvykdo atliekų tvarkymo užduočių, nebendradarbiauja su savivaldybėmis ir kt.), lėšos, kuriomis buvo garantuojamas atliekų sutvarkymas, atitenka valstybei kaip bauda. Tačiau baudos sumokėjimo nepakanka – organizacijai vis tiek tenka finansuoti atliekų sutvarkymą, kitaip tariant, už tą patį kiekį sutvarkytos elektronikos tenka susimokėti du kartus.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis sako, jog jo vadovaujamos organizacijos narių įsipareigojimai yra apdrausti, o konkursus laimėję atliekų tvarkytojai yra laidavę ir garantavę, kad atliekos bus tinkamai sutvarkytos. Todėl iškilus ginčams organizacijos nariai tikrai nenukentėtų finansiškai.
„Pasirenkant, su kokiais atliekų tvarkytojais bendradarbiausime, vienas iš svarbiausių keliamų klausimų yra jų patikimumas, atsakingumas ir finansinis pajėgumas. Tie, kurie nesutinka laiduoti, greičiausiai žino apie spragas savo veikloje, todėl su tokiais nebendradarbiaujame, kitaip reikėtų pripažinti, kad visą atsakomybę užkrauname gamintojams ir importuotojams“, – sako A. Skinulis.
Vienos iš GIA konkursus laimėjusių bendrovių „Atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius sako, jog laidavimas, kad atliekos bus tinkamai sutvarkytos ir užduotys bus įvykdytos – normalus verslo įsipareigojimas savo klientams.
„Laiduojame draudimui, nes žinome, kad visi atliekų kiekiai bus surinkti ir perdirbti. Manau, kad nebūtų sąžininga, jei mes reikalautume, kad klientas ir sumokėtų už mūsų darbą, ir dar turėtų garantuoti už mūsų įsipareigojimus savo lėšomis“, – sako A. Puškorius.
Kaip žinoma, Lietuvoje veikia keletas gamintojų ir importuotojų organizacijų. Jos prisiima gamintojų ir importuotojų įsipareigojimus pagal visus reikalavimus sutvarkyti numatytų grupių atliekas. Organizacijos skelbia konkursus, kurių metu pasirenka atliekas tvarkančias įmones, ir finansuoja numatytų atliekų kiekių sutvarkymą.
