Elektros sistemos perorientavimas į Vakarus artimiausiais metais bus svarbiausias Lietuvos energetikos uždavinys, už kurio įgyvendinimą yra atsakingas Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“. Bendrovės stebėtojų taryba patvirtino strateginius bendrovės tikslus iki 2018 m., kuriuose numatyti svarbūs žingsniai, planuojant sistemos valdymo ir infrastruktūros pokyčius, reikalingus sinchronizacijai su žemyninės Europos tinklais.
„Lietuva, Latvija ir Estija vienbalsiai sutaria, kad elektros sistemų sinchronizacija su žemynine Europa yra strateginis prioritetas. Trijų Baltijos šalių siekį remia ir Europos Sąjunga (ES), suprantanti būtinybę didinti ES narių sistemų patikimumą ir turėti vienodas, skaidrias ir aiškias taisykles. Šiam kompleksiniam projektui ypač reikalinga artimiausių kaimynių – Lenkijos ir Vokietijos – parama. Būtina suvokti, kad trijų ES narių elektros sistemų darbas toje pačioje sinchroninėje zonoje su trečiosiomis šalimis yra grėsmė ne tik jų, bet ir viso regiono elektros tiekimo saugumui“, – sakė dr. Aleksandras Spruogis, „Litgrid“ Stebėtojų tarybos pirmininkas ir energetikos viceministras.
Lietuva jau yra padėjusi reikšmingas pastangas siekdama integruoti savo energetiką į Europą. Šiemet pradeda veikti elektros jungtis su Lenkija „LitPol Link“, kuri yra ne tik pirmoji Baltijos šalių elektros jungtis su žemynine Europa, bet ir vienas iš pagrindinių infrastruktūros elementų, reikalingų sistemos perorientavimui į Vakarus.
2016–2018 m. „Litgrid“ strategijoje taip pat numatytos esminės kryptys, siekiant paruošti Lietuvos elektros perdavimo tinklą lanksčiai reaguoti į kintančią elektros gamybos struktūrą ir vartotojų poreikius. Numatoma, kad jau iki šių metų vidurio Lietuvos elektros sistemoje vėjo elektrinės veiks iki 500 MW galia.
Be to, „Litgrid“ ir toliau ketina aktyviai didinti sujungtų elektros rinkų efektyvumą, gilinti Baltijos ir Šiaurės šalių elektros rinkų integraciją.
