Pradėjus eksploatuoti naujas elektros jungtis – „NordBalt“ su Švedija ir „LitPol Link“ su Lenkija – Lietuvos ir Baltijos šalių elektros sistemos tampa visiškai integruotos į didelę Šiaurės šalių ir Lenkijos rinką. Tai neabejotinai lems padidėjusį šalies energetinį saugumą ir, kaip prognozuoja rinkos dalyviai, mažėsiančias elektros energijos kainas Lietuvoje. Nors kainos turi potencialo mažėti, nes Švedijoje jos šiuo metu yra apie 40 proc. žemesnės nei Lietuvoje, nepriklausomas elektros tiekėjas „Enefit“ prognozuoja, kad tarifui reikšmingiau susitraukti neleis besilaikanti aukšta elektros kaina ir specifinis elektros gamybos portfelis Lenkijoje.
„Skirtumas tarp elektros energijos kainų Lietuvoje ir Švedijoje yra reikšmingas, tad greičiausiai didžiąją laiko dalį elektra iš Švedijos tekės į Lietuvą, t.y. iš žemesnių, į aukštesnių elektros kainų zoną. Tačiau dėl palyginti brangios elektros gamybos kaimyninėje Lenkijos rinkoje, realu, kad nemaža dalis švediškos elektros gali nutekėti šia kryptimi Lietuvą paverčiant elektros perdavimo sankryža“, – teigia „Enefit“ generalinis direktorius Janis Bethers.
Anot jo, nors kartais elektros kainos Lenkijos biržoje nukrenta žemiau Lietuvos lygio (pvz. šiandien „spot“ kaina yra net 17 proc. žemesnė), ateities sandorių informacija leidžia spręsti, kad Lenkijoje galima tikėtis elektros kainos augimo, nes 2016 metams elektra siūloma už 38,68 Eur/MWh, arba 2,2 proc. brangiau, nei prašoma Lietuvos ir Latvijos zonoje. Aukštesnes elektros kainas gali nulemti keli Lenkijos rinkos ypatumai. Pirmiausia, šiauriniai Lenkijos regionai išsiskiria prastai išplėtota elektros tinklų infrastruktūra, kas padidina elektros energijos poreikį.
Kita priežastis, pasak J. Bethers, ta, kad didžioji dalis Lenkijos elektros gamybos pajėgumų yra paremta šiluminėmis elektrinėmis, kurių pagrindinis naudojamas kuras yra anglys. „Nors akmens ar rudosios anglys kaip kuro rūšis yra pigi, Lenkijos šiluminių elektrinių nusidėvėjimas ir griežtėjantys ES reikalavimai dėl taršos artimiausiais metais neleis šiai šaliai piko metu užsitikrinti kainos atžvilgiu efektyvios gamybos šalies viduje. Be to, 55 proc. šiuo metu esančių gamybos pajėgumų Lenkijoje yra senesni nei 30 metų, o iki 2030 metų dabartinės gamybos apimtys sumažės 12,26 GW, t. y., beveik trečdaliu, iš jų apie 4,4 GWh – iki 2017-ųjų. Tai reiškia, kad Lenkija išliks deficitine rinka“, – pastebi J. Bethers.
Tiesa, galimą Lenkijos rinkos apetitą pigesnei skandinaviškai elektrai ribos techninės jungčių galimybės. Kadangi „LitPol Link“ jungties galia sudarys 500 MW, o „NordBalt“ – 700 MW, tai Lietuvos rinkai turėtų būti prieinama bent ketvirtadalis per pastarąją jungtį ateinančios elektros energijos.
„Enefit“ vadovo teigimu, šiais metais vyravusios palankios elektros kainos biržos „Nord Pool Spot“ Lietuvos zonoje artimiausius dvejus metus turi potencialo išlikti žemame lygyje – tą rodo ateities sandorių kainos. 2015 m. sausio-lapkričio laikotarpiu elektros kaina biržoje siekė vidutiniškai 42,25 Eur/MWh, tuo metu ateinantiems metams „Nasdaq Commodities“ finansinio produkto kaina yra šiek tiek žemesnė nei 38 Eur/MWh.
