Nežemiškos gyvybės paieškos tęsiasi ne vienerius metus. JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) išžvalgė didžiąją dalį Saulės sistemos, tačiau didžiausias viltis sieja su misija į Jupiterio palydovą Europą. Iki šiol kelis dešimtmečius planuota misija buvo laikoma per daug brangia ir sudėtinga.
„Kiekvienas toks projektas yra labai kompleksiškas ir visų pirma prasideda nuo analizės bei modeliavimo – bandoma numatyti visus įmanomus ir neįmanomus misijos scenarijus, įvertinti kaštus“, – pasakoja Nerijus Jankevičius, Kaune įsikūrusios bendrovės „No Magic Europe“ produkto vadovas, ne vienerius metus konsultuojantis NASA.
JAV Nacionalinė mokslinių tyrimų taryba prieš gerą dešimtmetį misiją į Jupiterio palydovą yra paskelbusi prioritetine Saulės sistemos tyrinėjimams. Preliminarūs duomenys rodo, kad šiek tiek už mūsų Mėnulį mažesnėje Europoje po storu ledo sluoksniu tyvuliuoja vanduo, kuris gali būti nežemiškos gyvybės šaltinis.
„Didžiausias misijos iššūkis yra nuskristi iki palydovo, kuris nuo mūsų nutolęs per bene 6,3 mln. kilometrų. Tada išžvalgyti paviršių, o gal ir tai, kas slypi po ledu. Su šiuo metu turimomis technologijomis, tai itin brangu. Pirminiais paskaičiavimais, misijos kaina siekė 4–5 mlrd. dolerių ir buvo neaišku, ar ji pavyks“, – pasakojo Charlesas Galey, buvęs NASA darbuotojas.
Įtikinti NASA vadovus misijos sėkme ir JAV kongresą dėl finansavimo, padėjo misijos alternatyvų studijos, kurios buvo parengtos naudojant lietuvišką modeliavimo įrankį „MagicDraw“. Modelio analizė įrodė, kad misija yra ne tik įmanoma, bet ir gali būti du kartus pigesnė t.y. kainuotų 2 mlrd. JAV dolerių.
„Tai buvo lūžio taškas. Naudodami mūsų produktą, NASA mokslininkai pateikė net tris visiškai realius misijos scenarijus. Tai ne tik įtikino JAV kongresą skirti finansavimą. „MagicDraw“ buvo patvirtintas kaip oficialus NASA modeliavimo įrankis – jau pradėti ir būsimi projektai turi naudoti lietuvių sukurtą sprendimą“ – pasakojo N. Jankevičius.
Lietuvos IT specialistai su NASA bendradarbiauja jau daugiau nei dešimtmetį. „MagicDraw“ įrankį NASA naudoja tiek kurdama kosminius aparatus, tiek juos valdančias stotis Žemėje ar juos paleidžiančias raketas. Pavyzdžiui, šiuo metu Marse važinėjantis marsaeigis „Curiosity“ taip pat buvo kuriamas naudojant lietuvišką įrankį.
„Rinkoje yra dar dvi ar trys kompanijos, galinčios pasiūlyti panašius produktus, tačiau jos labiau orientuotos į masinį vartotoją ir pelną. Lietuvių sukurtą įrankį NASA pasirinko dėl jo inovatyvumo, patikimumo, kompleksiškumo, gebėjimo kooperuotis su kita inžinerine programine įranga bei nuolatinio produkto tobulinimo“, – prisimena C. Galey, kuris buvo tiesiogiai atsakingas už „MagicDraw“ naudojimą elitinėje NASA organizacijoje, dirbančioje su kosmoso programomis.
Prestižinėje Kalifornijos technologijos universiteto Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje (NASA Jet Propulsion Laboratory, JPL) dirbęs C. Galey prieš tris mėnesius prisijungė prie „No Magic“ kolektyvo.
„Lietuviai kuria inovatyviausią naujos kartos įrankį, kuris netolimoje ateityje leis mums išeiti net už pažįstamo kosmoso ribų. Be to, jis toks universalus, kad galima taikyti įvairiose kitose srityse. Niekas kitas to nedaro“, – savo sprendimą palikti NASA grindė C. Galey.
Lietuvių modeliavimo įrankis „MagicDraw“ šiuo metu naudojamas beveik 20 NASA projektų, tarp kurių jau minėtas „Europa Mission“, naujesnė marsaeigio „Curiosity“ versija „MARS 2020“ ar naujos kartos kosminis laivas „Orion“, kuris galėtų gabenti žmones į Mėnulį bei Marsą. Pagrindinis keliamas uždavinys šiam programiniam sprendimui – sumažinti itin kompleksiškų sistemų defektų (klaidų) skaičių ir kainą, padidinti sistemų inžinierių darbo produktyvumą.
„No Magic“ gaminamus produktus pasaulyje naudoja daugiau nei milijonas vartotojų 90-yje šalių. Kaune veikiančios įmonės klientų sąraše didžiausios pasaulyje finansinės institucijos („Citigroup“, „Credit Suisse“, „JP Morgan“, ABN AMRO), automobilių gamybos lyderiai (BMW, „Rolls-Royce“, „Ford“, „Daimler“), aeronautikos kompanijos (NASA, Aerospace Corporation, „Boeing“, „Lockheed Martin“, „Northrop Grumman Corporation“, „Pratt&Whitney“, „Raytheon“) bei kitos puikiai žinomos kompanijos – SAP, „Siemens“, DHL, „T-Mobile“, „Shell“.
