Verslo ir mokslo institucijų Lietuvoje šią vasarą įkurtas plastiko klasteris neslepia ambicingų planų – pasaulinei rinkai kurti inovatyvius produktus, išnaudojant visą šios srities įmonių ir mokslo potencialą.
Klasterio idėją inicijavo Kauno technologijos universiteto (KTU) Nacionalinis inovacijų ir verslo centras (NIVC), Šiaulių valstybinė kolegija, Šiaulių profesinio rengimo centras, aštuonios lyderiaujančios šalies plastiko gamybos įmonės ir Šiaulių pramoninkų asociacija.
„Plastikas naudojamas įvairiose pramonės srityse, jo paklausa išties didelė, tačiau anksčiau nebuvo vienos organizacijos, kuri apjungtų su juo dirbančias įmones, o ypač mokslo institucijas.
Tikimės, kad klasteris apjungs verslo ir mokslo pajėgas, padės efektyviau dalintis žiniomis, kurti inovatyvius produktus ar sprendimus, skatinant Lietuvos gamintojų konkurencingumą užsienio rinkose, bei padidins studentų įsidarbinimo galimybes plastiko sektoriuje“, – sako KTU NIVC direktorius Edmundo Šalnos.
Didžiausias dėmesys bus skiriamas naujų produktų kūrimui bei esamų tobulinimui. Mokslininkai ir studentai atlikdami tyrimus galės laisvai naudotis mokslo įstaigų laboratorijomis, o tai leis efektyviai ir greitai ieškoti verslui svarbių sprendimų. Jaunimą ketinama skatinti studijuoti ypač rinkoje paklausias technines specialybes, todėl vyks įvairūs renginiai, bus organizuojamos atvirų durų dienos, kurių metu būsimi studentai bendrovėse galės iš arčiau susipažinti su naujausiomis technologijomis. Taip pat, bus vykdomas specialistų ruošimas, jų mokymas, studentai galės atlikti praktikas ir taip įgyti svarbias profesines žinias ir įgūdžius.
Įmonės parengė perspektyvinę darbuotojų poreikio programą, ir jau yra aišku, kokioms sritims bus skiriamas didžiausias Šiaulių profesinio rengimo centro dėmesys. Plastiko klasteris gali suteikti galimybę įgyti naujų žinių, patirties ir užtikrintas darbo vietas. Taigi, bus ruošiami ne tik kompetentingi specialistai, tačiau kuriamos ir naujos darbo vietos.
Šiuo metu Lietuvoje galima identifikuoti 51 klasterių iniciatyvas, tačiau dalis jų dar tik pradeda vystyti savo veiklą. Plastiko klasteris yra jau ketvirtas įkurtas Šiauliuose. Net 76 proc. klasterių yra susitelkę didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kur yra didžiausia koncentracija veikiančių ūkio subjektų ir užimtų gyventojų skaičius.
„Rezultatai rodo, kad įmonės supranta, jog suglaudusios pečius galės atlikti rimtus projektus, kurie leis konkuruoti rinkoje. Sukūrus aukštesnę vertę turinčius produktus, atsiras didesnis prioritetas naujų idėjų realizavimui bei tokiu būdu bus skiriamas didesnis dėmesys žmonėms, kurie prisijungę prie klasterio veiklos, turės galimybę pakankamai gerai užsidirbti“, – sakė Šiaulių pramoninkų asociacijos prezidentas Alvydas Stulpinas.
Klasterio partneriai bendradarbiavimo sutartimi pažymi, kad sieks kurti naujus produktus, ieškos partnerių ir kelių į tarptautinę rinką. Mokslo įstaigų, jų atstovų ir verslo bendradarbiavimas padės ne tik efektyviau konkuruoti tarptautinėse rinkose, tačiau suteiks žymiai platesnes galimybes kurti naujas technologijas ir efektyviai panaudoti žmogiškuosius išteklius. Taip bus stiprinami šalies regionai, sumokama daugiau mokesčių, kas ypač naudinga šalies ekonomikos augimui.
