504 mln. gyventojų Europos Sąjungos rinka gali suteikti neišsemiamų skaitmeninių galimybių teikti geresnes paslaugas, kurti naujas darbo vietas ir klestėti novatoriškoms įmonėms. Tačiau Europoje taikomi 28 skirtingi telekomunikacijų paslaugų, autorių teisių, IT saugumo ir duomenų apsaugos taisyklių rinkiniai dažnai apriboja šias galimybes nacionaline teritorija, ES gyventojams ir įmonėms kasdien kyla įvairiausių kliūčių: geografinis blokavimas, neveiksmingas tarpvalstybinis siuntų paštas arba atsietos e. paslaugos. J.-C. Junckerio vadovaujama Europos Komisijos užsibrėžė tikslą pašalinti visas kliūtis internete ir sukurti bendrąją skaitmeninę rinką. Šiandien Europos Komisijos narių kolegija aptarė bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, kuri bus paskelbta gegužės mėnesį.
Bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją rengia aštuonių EK narių grupė, kurie siekia išlaisvinti skaitmenines galimybes vidaus rinkos, pramonės, vartotojų, sveikatos, užimtumo, transporto ir mokslo srityse. Už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Komisijos narys Vytenis Andriukaitis sakė: „Skaitmeninės bendros rinkos strategija yra puiki galimybė panaudoti 21 amžiaus sveikatos apsaugos skaitmeninį potencialą ir paversti Europos Sąjungą skaitmeninės sveikatos pirmūne pasaulyje. Skaitmeninės sveikatos paslaugos suteiks tiek pacientams, tiek gydytojams universalią prieigą prie sveikatos priežiūros ir informacijos nepaisant gyvenamosios vietos – bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje, mieste ar atokioje vietovėje. E. sveikata, mobili sveikata, telemedicinos paslaugos turi didžiulį potencialą. Tai jau dabar kuria ir ateityje sukurs aukštos kvalifikacijos darbo vietų ir paskatins aukštųjų technologijų vystymąsi įvairiuose sektoriuose“.
Šiandien tik 15 proc. vartotojų apsiperka internetu kitoje ES valstybėje narėje, o vartotojams turint galimybę rinktis iš visoje ES veikiančių pardavėjų ir paslaugų teikėjų, būtų galima sutaupyti 11,7 mlrd EUR per metus. Siekiant suaktyvinti įmonių, ypač MVĮ, tarpvalstybinę veiklą, svarbu supaprastinti PVM taisykles, nes dėl skirtingų reikalavimų susidaro 80 mlrd. EUR PVM išlaidų. Jeigu internetinei prekybai būtų taikomos tos pačios taisyklės visose valstybėse narėse, 57 proc. įmonių pradėtų arba padidintų savo internetinę prekybą kitose šalyse. 72 proc. interneto naudotojų Europoje susirūpinę dėl to, kad naudodamiesi interneto paslaugomis jie turi atskleisti pernelyg daug asmens duomenų.
2015 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse 0,5 bendro balo (vertinimo skalė nuo 0 iki 1) įvertinta Lietuva yra vienuolikta iš 28 ES valstybių narių. 18 proc. Lietuvos mažųjų ir vidutinių įmonių prekiauja internetu, o 11 proc. vykdo tarptautinę prekybą internetu. Lietuvos interneto naudotojus ypač domina interneto naujienų turinys ir pokalbiai vaizdo telefonija, Lietuva yra šių dviejų kategorijų lyderė Europoje. Maža to, tokios interneto naudojimo tendencijos tik stiprėja. Tačiau yra viena didelė išimtis – pirkimuose internetu (36 proc.) Lietuva gerokai atsilieka nuo ES vidurkio (63 proc.), o perkančiųjų internetu dalis nedidėja.
