Kai jau imame priprasti prie daiktų interneto, kuris pamažu virsta žmonių internetu, „Kaspersky Lab“ pradeda bendradarbiauti su nepriklausoma Švedijos bioprogramišių bendruomene BioNyfiken, kad galėtų ištirti žmogaus „prijungimo“ prie interneto galimybes ir pažeidžiamumus.
Įvairių implantų, tokių kaip širdies stimuliatorius, insulino dozatorius, klausos aparatai ir gilaus smegenų stimuliavimo sistemos, išradimas ir plėtra lėmė, kad pasaulyje atsiranda vis daugiau žmonių, kurių organizmuose yra minimašinų. Tačiau pastaruoju metu atsiranda tokių, kurie į savo kūnus implantuoja techninius įrenginius ne dėl medicinos. Šie žmonės siekia savo kasdienį gyvenimą paversti patogesniu – išmanieji implantai leidžia jiems vienu rankos judesiu kontroliuoti durų užraktus, apsipirkti ir gauti prieigą prie kompiuterinių sistemų. Ir ši tendencija kelia klausimą: jei mes leidžiame savo kūnams saugoti didelius konfidencialių duomenų kiekius, ko mums verta baimintis? Bioprogramišių bendruomenė „BioNyfiken“ plečia idėją, kad žmogaus „lustavimas“ – visiškai normalus reiškinys. Šių entuziastų požiūriu, poodinis implantas niekuo nesiskiria nuo auskaro ar tatuiruotės, ir artimiausiu metu vis daugiau žmonių rinksis lustus su bekontakčio ryšio technologijomis, įvairiais įrenginiais ir sistemomis.
Kaip sako vienas „BioNyfiken“ įkūrėjų Hanesas Sjobladas (Hannes Sjoblad), technologija jau veikia: „Sparčiai daugėja žmonių, sutinkančių implantuotis lustus, kad galėtų greitai ir patogiai atlikti kasdienes operacijas, tokias kaip įėjimas į pastatą, įvairių įrenginių išblokavimas be PIN kodo, prieigos prie įvairių įrenginių gavimas. Aš manau, kad šis naujas žmogaus ir kompiuterio sąveikos būdas toks pat revoliucingas kaip pirmoji lango sąsaja arba jutiklinė valdymo technologija. Identifikavimas liečiant ranka – žmogui natūralus, skirtingai nei PIN kodai ir slaptažodžiai. O kiekvienas naujas įrenginys, papildomas raktas ar bekontaktė kortelė tik sunkina mums gyvenimą.“
„Tačiau mes suprantame, kad tokioje situacijoje labai svarbu bendradarbiauti su geriausiais informacinio saugumo ekspertais, nes jie žino viską apie technologijas ir geba mums padėti išnagrinėti rizikas, – priduria Hannesas Sjobladas. – „Kaspersky Lab“ – idealus „BioNyfiken“ partneris. Šios bendrovės specialistai – tikri profesionalai, turintys didelę darbo su šiuolaikiškiausiomis technologijomis nuo jų atsiradimo momento patirtį. Kartu su jais mes nagrinėsime implantuojamų lustų pažeidžiamumus realiomis jų taikymo sąlygomis. Aptikę bet kokią riziką, mes, be abejo, ieškosime jos neutralizavimo būdų.“
Be kartu su „BioNyfiken“ vykdomų tyrimų, „Kaspersky Lab“ planuoja bendradarbiauti su plačia Švedijos ir visos Europos bioprogramišių bendruomene siekdami atkreipti dėmesį į saugumo ir konfidencialumo klausimus. Tai labai aktualu, kadangi šiandien jau veikia bendrovės, pasiruošusios išnaudoti aukštųjų technologijų statinių (pavyzdžiui, Stokholmo inovacijų namų „Epicenter“) galimybes ir taikyti identifikavimą implantuotu lustu vietoj papildomų įrenginių.
Eugenijus Kaspersky, generalinis „Kaspersky Lab“ direktorius, apie bendradarbiavimą su bioprogramišiais sakė: „Aš pats norėčiau gyventi be lusto po oda. Tačiau suprantu, kad technikos progreso nesustabdyti, pasaulyje atsiras tyrėjų, pasiruošusių eksperimentuoti su savo kūnu, kad išbandytų naująsias technologijas. Tačiau tai daryti reikia suvokiant visą galimą riziką ir taikant moderniausią kompiuterinių sistemų apsaugos patirtį. Dažnai kuriant naująsias technologijas apie saugumą mažai galvojama. Džiaugiuosi, kad bendruomenė „BioNyfiken pasirinko mus dalyvauti bendrame „žmogaus prijungimo“ prie interneto saugumo klausimų tyrime. Galbūt mes nerasime jokių pažeidžiamumų, bet jei žmonės nori implantuotis lustus, man būtų ramiau žinoti, kad ekspertai nuodugniai išnagrinėjo visus galimus padarinius.“
