Telefoniniams sukčiams vis sunkiau sekasi pinigus išvilioti iš gyventojų, tačiau sulaukiama vis daugiau pranešimų apie bandymus apgauti įmonių vadovus ar finansininkus. SEB banko duomenimis, pernai kiekvieną mėnesį vidutiniškai sulaukta po du įmonių pranešimus apie sukčių bandymus telefonu išgauti konfidencialius duomenis, kurie būtini norint naudotis įmonių sąskaitomis elektroninėje erdvėje. Ankstesniais metais tokių pranešimų bankas sulaukdavo vos vieno kito per metus. Iš viso 2014 metais į SEB banką kreipėsi trys nuo telefoninių sukčių nukentėjusios Lietuvos bendrovės.
„Nors įmonių, patenkančių į sukčių pinkles, yra dešimtis kartų mažiau negu gyventojų, ir kol kas jų skaičius neauga, matyti, kad juridiniai asmenys yra dažniau atakuojami įtartinais skambučiais negu anksčiau. Tokį sukčių persiorientavimą pirmiausia lemia didėjantis gyventojų atsparumas, kadangi apie telefoninio sukčiavimo schemas, kai bandoma apgauti gyventojus, viešai kalbama jau ilgą laiką ir daug, o viešumas šiuo atveju yra geras priešnuodis“, − sako Audrius Šapola, SEB banko Prevencijos departamento direktorius.
Tai, pasak jo, patvirtina ir statistika, rodanti, kad pernai į SEB banką kreipėsi bemaž penkis kartus mažiau nuo telefoninių sukčių nukentėjusių fizinių asmenų negu ankstesniais metais − iš viso 54 gyventojai (2013 metais – 269 gyventojai).
„Be to, keisdami taktiką, sukčiai tikisi lengvesnio ir didesnio grobio. Jie žino, kad įmonių sąskaitose gali būti didesnės pinigų sumos negu fizinių asmenų. Antra, bendrovės turi nusistačiusios gerokai didesnius lėšų pervedimo limitus, tad vienu kartu galima pasisavinti daugiau pinigų“, − sako A. Šapola.
Banko statistika rodo, kad pernai vidutinė įmonių patirtų nuostolių suma tokiais atvejais buvo apie 5 400 eurų. Tuo tarpu gyventojų patirtų nuostolių vidurkis − apie 1 720 eurų.
A. Šapolos teigimu, sukčiai prieš skambindami įmonei atlieka namų darbus − internete susirenka visus viešai prieinamus duomenis apie ją ir jos atstovus, valdančius įmonės finansus, o paskambinę dažniausiai prisistato teisėsaugos atstovais ir kalba apie galimas pinigines aferas, mokesčių mokėjimo vengimą ir panašiai. „Tokios temos verslo aplinkoje yra ypač jautrios ir nepatogios, todėl verslininkai gali skubotai nusikaltėliams atskleisti konfidencialius duomenis, leidžiančius pasisavinti įmonių lėšas“, − sako A. Šapola.
SEB banko specialistas įmonių vadovams pataria peržiūrėti elektroninių paslaugų sutartis ir nustatyti, kad atliekamas pinigų pervedimo operacijas turėtų patvirtinti mažiausiai du įmonės darbuotojai. Taip pat būtina apie sukčių skambučius pasikalbėti su įmonės darbuotojais, turinčiais prieigą prie įmonės finansų.
„Nebūtinai sukčių skambučio sulauks pats įmonės savininkas. Sukčių spaudimas samdomam darbuotojui gali būti kur kas veiksmingesnis. Todėl svarbu, kad visi įmonėje žinotų, jog niekas − nei fizinis, nei juridinis asmuo ar teisėsaugos institucija − neturi teisės prašyti asmens ar įmonės duomenų ir slaptažodžių, būtinų norint prisijungti prie interneto banko. Kilus įtarimų, kad asmuo ar įmonė buvo apgauta arba bandoma ją apgauti, svarbu nedelsiant kreiptis į banką ir pranešti policijai“, − pataria A. Šapola.
SEB banko duomenimis, pernai telefoniniai sukčiai iš gyventojų ir įmonių iš viso pasisavino apie 109 tūkst. eurų (2013 metais − daugiau kaip 425 tūkst. eurų).
