Skatinant biotechnologijos mokslo ir pramonės plėtrą Lietuvoje siūloma rengti trumpalaikę (3 m.) ir ilgalaikę (10–20 m.) moderniosios biotechnologijos ir pramonės raidos programas. Programose turėtų būti išskirtos prioritetinės srities kryptys, numatytos koordinuojančios institucijos, sujungiami ir koordinuojami šio sektoriaus dalyvių interesai, taip pat atsižvelgiama į 2007–2013 m. laikotarpio ES struktūrinių fondų perspektyvą. Biotechnologijų srities raidą šiandien Ūkio ministerijoje aptarė Biotechnologijų taryba.
Pasak vizijos autorių, sėkmingai biotechnologijų plėtrai Lietuvoje reikalingos trys sąlygos: žmogiškieji ištekliai, tinkama infrastruktūra ir investicijos. Šioms sąlygoms įgyvendinti Visorių–Molėtų plento ir Santariškių trikampyje ketinama kurti biotechnologinių įmonių inkubatorių „Biotechnopolis“.
„Steigiant inkubatorių turėtų būti paruošta tinkama infrastruktūra ir sukurta organizacinė struktūra kryptingai biotechnologijų ir pramonės plėtrai. Toks inkubatorius bendroje teritorijoje leistų koncentruoti biotechnologijos verslo ir mokslo įmones, atsirastų sąlygos kompleksinei sektoriaus plėtrai“, – sakė Ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Rainys.
Šiuo metu Lietuvoje veikia moderniausios Vidurio ir Rytų Europoje biotechnologijos įmonės, sukūrusios stiprų molekulinės biologijos, farmacinės, ekologinės ir diagnostinės biotechnologijos potencialą. Taip pat veikia šiuolaikinės biotechnologinius tyrimus atliekančios mokslinių tyrimų įstaigos, rengiami pramonei ir mokslui reikalingi biochemikai, genetikos specialistai, biotechnologai, bioinžinieriai, chemikai, bioinformatikai.
Biotechnologijų taryba, kurios viena funkcijų – užtikrinti veiksmingesnį Ūkio ministerijos aukštųjų technologijų srities politikos formavimą, ūkio ministro įsakymu buvo sudaryta praėjusiais metais. Taryboje dalyvauja Ūkio ministerijos, Lietuvos ekonominės plėtros agentūros, Lietuvos inovacijų centro specialistai, mokslo įstaigų ir verslo atstovai.
