Šaltasis metų periodas, norime mes to ar ne, yra kiekvienų metų sudedamoji dalis. Vieniems tai gali būti suprantama tiesiog kaip smagi pramoga ir gražus metų laikas. Vis dėlto kitiems tai bene didžiausias galvos skausmas ir brangiai kiekvieną mėnesį kainuojantis „malonumas“, siekiant užtikrinti pakankamą komfortą namuose ar biure.
Nepaisant dabartinės situacijos ir įvertinus nuolatos rinkoje vykstantį skaitmenizavimąsi, atrodytų, visiškai tarpusavyje nesusijusiose srityse jau artimiausiu metu galime sulaukti abipuse prasme teigiamų pokyčių. Kalba šiuo atveju yra apie tai, kad didžioji skaitmeninės informacijos dalis šiuo metu yra kaupiama ir apdorojama serveriuose, kurių skaičius dėl šios informacijos nuolatinio kiekio prieaugio taip pat sparčiai didėja.
Čia problema ta, kad serveriai, kaip ir įprasti staliniai ar nešiojami kompiuteriai, naudojamo metu šyla, todėl turi būti papildomai aušinami. Vis dėlto kol serverių „ūkis“ neišsiplečia pakankamai, išlaidos skiriamos jų aušinimui gali atrodyti visiškai nereikšmingos. Tačiau jeigu pagalvosime apie tokias kompanijas kaip „Google“, „Dropbox“ ar „Amazon“? Būtent šių kompanijų visas verslas yra paremtas serveriais bei jų nuolatiniu naudojimu, todėl elektros sąnaudos, skirtos jų aušinimui, sparčiai auga.
Ir čia svarbiausia yra tai, kad visas šis procesas neteikia jokių pajamų, o, kalbant atvirai, generuoja tik išlaidas. Taigi kodėl gi serverių išskiriamos šilumos tiesiog nepanaudoti efektyviai, t. y. kitų patalpų šildymui? Idėja serverių sukuriamą šilumą išnaudoti efektyviai nėra nauja. Kita vertus prireikė nemažai laiko, kol ši idėja virto pilnavertiškai funkcionuojančiu verslo modeliu.
Būtent Vokietijos debesų kompiuterijos kompanijai „Cloud&Heat“, panašu, kad pagaliau pavyko atrasti tą tinkamą verslo modelį, kuris leis sumažinti ne tik bendrovės išlaidas, bet ir padės taupyti nuosavų namų ar biurų savininkams.
Šiuo atveju viskas ko reikia – tai vienkartinė patalpų savininko investicija į „Cloud&Heat“ kompiuterinę ir ugniai atsparią serverių spintą, kurios kaina prilygsta standartinės šildymo sistemos įsirengimui. Vis dėlto čia būtina paminėti tai, kad vėliau „Cloud&Heat“ pati apmoka visas išlaidas už internetą bei elektros energiją, kurią sunaudoja konkrečiame biure ar namuose esantys bendrovės debesų kompiuterijos serveriai.
Kaip jau buvo galima suprasti, šių „debesies“ serverių išskiriama šiluma šaltuoju metų laikotarpiu visiškai nemokamai būna panaudojama patalpų šildymui. Tuo metu kitu laikotarpiu, kai patalpų šildymas tampa nebereikalingas ar yra pakankamas sukauptos šilumos perteklius, „Cloud&Heat“ serverių išskiriama šiluma gali būti naudojama rezervuare laikomam vandeniui šildyti. Taigi tampa akivaizdu, kad kartu su „Cloud&Heat“ galima sumažinti sąskaitas ne tik už šildymą, bet ir už karštą vandenį.
Žinoma, pagal tokį modelį vystomas „Cloud&Heat“ debesų kompiuterijos paslaugų teikimas ir jų saugumas daugumai gali pasirodyti gana įtartinai. Tačiau bendrovė užtikrina, kad „debesyje“ laikomi duomenys yra šifruojami, o prie privačiuose namuose ar biuruose esančių serverių prieigą turi tik atsakingi „Cloud&Heat“ kompanijos darbuotojai.
Nors kol kas dar sunku spręsti, ar toks debesų kompiuterijos paslaugų teikimo modelis bus priimtinas Vokietijos rinkai, „Cloud&Heat“ ambicijos (bent jau šią akimirką) atrodo tikrai didelės. Ar jos prigis ne tik Vokietijos, bet ir pasaulinėje rinkoje, parodys tik laikas. Nepaisant to, visa tai skamba labai pozityviai, kadangi debesų kompiuterijos tapimas ne tik funkcionalumu žavinčia, bet dar ir „žaliąja“ technologija, tikrai garantuotų dar didesnį visuomenės susidomėjimą šio tipo sprendimais.
