Rugsėjo mėnesį elektros kainos šuoliams Baltijos šalyse daugiausiai įtakos turėjo „EstLink-1“ bei „EstLink-2“ elektros kabelių gedimai. Dėl jų vidutinė elektros kaina Estijoje rugsėjį siekė 14,84 cento už kilovatvalandę. Lietuvoje ir Latvijoje elektros kaina rugsėjį vidutiniškai buvo 19,85 ct/kwh arba 3,9 proc. didesnė nei rugpjūtį.
„Rugsėjį elektros kainų pokyčiams Estijoje daugiausiai įtakos iš tiesų turėjo abiejų „EstLink“ elektros kabelių“, jungiančių Estijos elektros rinką su Suomijos, gedimai. Tai reiškia, kad 4 dienas į Estiją negalėjo tekėti pigesnė elektra iš Suomijos, ir dėl to Estijos elektros kaina tomis dienomis šoktelėjo iki 22,36 cento už kilovatvalandę“, – pasakojo „Enefit“ Lietuvoje generalinis direktorius Janis Bethers.
Pasak J. Bethers, jei ne priežiūros darbai liepos mėnesį, 14,84 ct/kwh elektros kaina Estijoje būtų didžiausia nuo pat 2013 m. spalio. „Be to, nors „EstLink-2“ jungties trukdžiai ir buvo išspręsti, tačiau specialistai rado architektūrines kabelio problemas, dėl kurių elektros jungtys gali prastai veikti ir ateityje“, – tęsė „Enefit“ Lietuvoje vadovas.
Elektros kainoms Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Suomijoje rugsėjį įtakos taip pat turėjo ir abiejų „Fenno-Skan“ elektros kabelių priežiūros darbai, trukę 9 dienas. Šios elektros jungtys jungia Švedijos bei Suomijos elektros rinkas, todėl elektra Suomijoje pabrango iki 16,25 ct/kwh, o tai padidino ir elektros kainas Baltijos šalyse.
Pasak J. Bethers, per 5 priežiūros darbų dienas kabeliai buvo visiškai atjungti. „Dėl šios priežasties rinkoje truko 1200 megavatų elektros perdavimo pajėgumų, tačiau paskutines 4 dienas specialistai užtikrino, kad rinkoje bus išlaikyti 800 megavatų elektros perdavimo pajėgumai“, – komentavo „Eesti Energia“ dukterinės įmonės Lietuvoje vadovas.
Su „Nord Pool Spot“ elektros birža susijusių valstybių elektros kainoms įprastai daug įtakos turi vandens lygis vandens rezervuaruose. Daugiau nei pusę savo elektros Šiaurės Europos šalys pagamina naudodamos hidroelektrines. Pavyzdžiui, 95 proc. reikalingos energijos Norvegija gauna būtent iš hidroelektrinių.
„Kritulių kiekis rugsėjį buvo nedidelis, todėl vandens rezervuarai nepasiekė reikalingo lygio. Be to, atšalę orai rugsėjo mėnesį taip pat padidino elektros paklausą“, – pasakojo J. Bethers.
Rugsėjį taip pat sustiprėjo doleris, kurio santykis su euro pasiekė 1,2583, o žaliavinės naftos kainos smuko į žemiausią lygį per pastaruosius 26 mėnesius. Paskutinėmis rugsėjo dienomis žaliavinės naftos kainos pasiekė 94,67 dolerius už barelį.
