Liepos mėnesį elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje vidutiniškai siekė 19,8 centų už kilovatvalandę (ct/kWh) ir nuo 2014 m. pradžios išaugo apie 60 procentų. Vidutinė elektros energijos kaina visose Baltijos šalyse stabiliai auga jau kurį laiką ir liepą buvo didžiausia per pastaruosius 9 mėnesius, skelbia nepriklausomas elektros energijos tiekėjas „Enefit“.
„Elektros kainų brangimui Latvijoje ir Lietuvoje vasarą įprastai daugiausiai įtakos turi karščiai, didinantys elektros paklausą dėl išaugusio kondicionierių ir kitų prietaisų naudojimo bei tuo pačiu keliantys kainą. Prie didesnių kainų įprastai prisideda ir ribotos elektros energijos perdavimo galimybės iš kaimyninių rinkų. Be to, Baltijos regione elektros energijos kainas iš dalies lemia ir dėl karščių sumažėjęs bei nuo sausos žiemos užsilaikęs žemesnis vandens lygis hidroelektrinių rezervuaruose – sumažėja elektros energijos pasiūla, o tai didina kainą“, – pasakoja „Enefit“ generalinis direktorius Janis Bethers.
Jis taip pat prideda, kad Lietuvoje ir Latvijoje nėra pakankamai konkurencingų elektros gamybos resursų, kurie patenkintų visus vidaus vartojimo poreikius, dėl to kainos svyruoja ir yra didesnės nei kaimyninėje Estijoje. „Situacija turėtų pasikeisti, kai pradės veikti „NordBalt“ ir „LitPol Link“ elektros jungtys, jungiančios mūsų elektros rinkas su Lenkija bei Švedija“, – komentuoja J. Bethers.
Vasarą Baltijos regiono hidroelektrinėse taip pat vyksta planiniai remontai, todėl kai kurioms elektrinėms sutrikus ar trumpam nustojus veikti svyruojanti elektros kaina šokteli į viršų. Pasak J. Bethers, tą galėjome pastebėti liepos 30 dieną.
Liepos mėnesį elektros pasiūlą dar labiau nei įprastai mažino Latvijos hidroelektrinėse vykdomi techniniai remonto darbai. Liepos 30 dieną, neplanuotai sutrikus dar vienos hidroelektrinės darbui, rinkoje susidarė elektros energijos deficitas ir rinka būtų automatiškai nustačiusi maksimalią 10,35 Lt/kWh kainą.
Reaguodamas į situaciją, Lietuvos perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ aktyvavo rezervinį tiekimą, kad padengtų trūkstamą elektros energijos poreikį. Tuo metu susiformavo aukščiausia mėnesio valandos kaina 75,96 ct/kWh.
Estijos vidutinė elektros kaina liepą buvo mažesnė nei kitose Baltijos šalyse ir siekė 15,25 ct/kWh. Dėl elektros jungčių su Suomija elektros energijos kainos Estijoje yra stabilesnės ir pastaraisiais mėnesiais, „Enefit“ duomenimis, buvo vienodos su Suomijos elektros energijos kainomis apie 95 proc. laiko. Pasak J. Bethers, tam įtakos turėjo šių metų pradžioje pradėjusi veikti 1000 megavatų „EstLink-2“ elektros jungtis su Suomija.
Estijos elektros kainos liepos mėnesį svyravo nuo 7,76 ct/kWh iki 72,5 ct/kWh ir vidutiniškai buvo 23,4 proc. didesnės nei birželį.
Įtakos elektros kainų svyravimui turėjo ir taršos leidimų bei žaliavinės naftos kainų pasikeitimai. Dėl aktyvių pirkimų kovo mėnesį taršos leidimų kainos buvo ženkliai nukritusiosios (iki 15,19 litų), tačiau nuo tada jų kaina kilo ir liepos mėnesį pasiekė 21,51 litą. Tam daugiausiai įtakos turėjo Europos Sąjungos sprendimas mažinti taršos leidimų kiekį bei auganti jų paklausa tarp elektros gamintojų bei kitų įmonių, į aplinką skleidžiančių anglies dvideginį.
Vidutinė žaliavinės naftos kaina liepą sumažėjo apie 3,4 proc. ir siekė 108,19 JAV dolerio už barelį. Tačiau dėl geopolitinių problemų Europoje, Šiaurės Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose mėnesio viduryje naftos kaina svyravo ir buvo pasiekusi 115,06 JAV dolerio už barelį. Palyginimui, vidutinė žaliavinės naftos kaina birželio mėnesį siekė 111,92 dolerių.
