Vėjo energetikos verslas Lietuvoje turi daugiau koncentruotis į ES fondų lėšų pritraukimą ir išnaudoti naujos 2014–2020 m. ES finansinės perspektyvos galimybes. Taip teigia energetikos ekspertė, Europos vėjo energetikos asociacijos (European Wind Energy Association, EWEA) patarėja politiniais klausimais ES biudžeto ir mokslinių tyrimų srityse Vilma Radvilaitė.
Ekspertė pažymėjo, kad 2007-2013 m. laikotarpiu ES vėjo energetikos plėtrai iš struktūrinių fondų buvo skirta 666 mln. eurų, tačiau Lietuva prioritetą teikė kitoms sritims ir ES paramos vėjo energetikai iš viso nepanaudojo. Situacija, pasak jos, turi keistis.
„Atsinaujinantys ištekliai užima vis tvirtesnes pozicijas ES energetikos sektoriuje. Nauja ES finansinė perspektyva – puikus laikas naudotis ES teikiamomis galimybėmis, juo labiau, kad vienas pagrindinių jos principų yra bent 20 proc. ES biudžeto skirti su klimato kaita susijusioms sritims“, – sako V. Radvilaitė.
Pasak ekspertės, Lietuva turi daug potencialo vėjo energetikos sektoriuje, tačiau kad jį pasiektų ES parama, šalies politikai turi panaikinti barjerus vėjo energetikos plėtrai. Be to, jos teigimu, reikia skirti dėmesio ne tik sausumos, bet ir jūrų vėjo energetikai – sutvarkyti teisinį reguliavimą, kuris atvertų kelius jėgainėms jūroje.
V. Radvilaitė Lietuvos vėjo energetikos verslo atstovams taip pat rekomendavo daugiau dėmesio skirti naujausių technologijų pritaikymui ir kvalifikuotų darbuotojų rengimui.
EWEA atstovė taip pat pažymėjo, kad nuo 2000 m. ES energetikos sektoriuje matyti trys pagrindinės tendencijos: ženkliai auga naujai intstaliuojamų atsinaujinančių išteklių elektrinių galia, dujos išlieka pagrindiniu iš įprastų energijos šaltinių, o anglių bei mazuto, taip pat atominės energetikos srityse fiksuojama daugiau eksploatacijos nutraukimų nei naujų galių instaliacijos.
2013 metais vėjo energetikos sektorius ES pasiekė 117 gigavatų instaliuotos galios. Iš vėjo pagaminama elektra sudaro apie 8 proc. visos ES suvartojamos elektros energijos. Anot EWEA atstovės, 2020 m. ši dalis galėtų išaugti iki 14-16 proc., o 2050 m. – iki 50 proc., jeigu ES nuspręstų siekti visiškos elektros rinkos dekarbonizacijos.
V. Radvilaitės teigimu, vėjas yra ir bus viena svarbiausių energetikos technologijų kovoje su priklausomybe nuo energijos importo.
„Įtempta politinė situacija Europoje paskatino atsinaujinančius išteklius vertinti ne tik kaip alternatyvų ir švarų energijos šaltinį, bet ir kaip realią galimybę užsitikrinti energetinį saugumą. Labai svarbu, kad ES Taryba, svarstydama, kokia atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra turėtų įvykti iki 2030 m., į tai atsižvelgtų“, – sako V. Radvilaitė.
Šiuo metu ES Taryba svarsto Europos Komisijos pasiūlymą siekti, kad energija, gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, 2030 m. sudarytų 27 proc. visos ES suvartojamos elektros. Europos Komisijos skaičiavimais, jei šis tikslas būtų pakeltas iki 30 proc., ES BVP padidėtų 0,5 proc., energijos išteklių importas ES sumažėtų 17 proc., būtų sukurta papildomai 568 tūkst. darbo vietų.