Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas siūlo Vyriausybei tęsti pasiteisinusią Aukštųjų technologijų plėtros (ATP) programą ir ragina šalies verslą aktyviau finansuoti mokslinius tyrimus.
ATP programai per 2003-2006 metus fondas skyrė 17 mln. Lt, o verslas – 3,7 mln. Lt. Aukštųjų technologijų plėtros projektų partneriais Lietuvoje buvo 28 įmonės. Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje verslo įmonių mokslui skiriamos lėšos 2004 m. sudarė tik apie 0,16 proc. šalies BVP, tuo tarpu ES vidurkis siekė 1,22 proc.
„Mūsų šalies pramonės, o drauge verslo ir visos valstybės konkurencingumas ir gebėjimas integruotis į pasaulio ekonomiką didžiąja dalimi priklauso nuo pramonės gebėjimo kurti ir diegti naujas technologijas,“ - sakė Dr. Sigitas Renčys, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo direktorius.
Per 2003-2006 metus verslas daugiausiai investavo į mechatronikos tyrimus – 1,2 mln. Lt, į lazerių technologijų ir informacinių technologijų tyrimus buvo investuota po 1 mln. Lt verslo subjektų lėšų. Biotechnologinės įmonės tyrimams skyrė tik 62 tūkst. Lt, kai tuo tarpu valstybė biotechnologijai per visus tuos metus skyrė 4,4 mln. Lt.
Pasak S. Renčio, verslininkų indėlis galėtų būti ženkliai didesnis, nes kai kurios įmonės, sumaniai investavusios į mokslinius tyrimus, savo apyvartą sugebėjo padidinti net 15 proc.
Vykdant ATP programą per ketverius metus buvo įdiegtos 28 naujos technologijos, sukurti 47 nauji gaminiai, užregistruoti 7 patentai.
Pasak S. Renčio, aukštųjų technologijų srityje konkurencingų gaminių sukūrimui reikalinga mažiausiai dešimties metų nuolatinė parama. Todėl esminių permainų mūsų šalyje galima tikėtis tik tęsiant ATP programą, kuria valstybė finansuotų tyrimus bei skatintų verslininkus svariai prisidėti.
Lietuvoje patvirtintoje 2005-2008 m. Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje siekiama, kad išlaidos mokslo tyrimams ir eksperimentinei plėtrai 2010 metais turėtų sudaryti 2 proc. nuo BVP (viešojo sektoriaus ir verslo išlaidos sudarytų po 1 proc.). ES šalių vidutinės išlaidos moksliniams tyrimams 2004 m. siekė 1,9 proc. nuo BVP, o Europos Tarybos patvirtintoje Lisabonos strategijoje yra užsibrėžta 2010 metais Europoje pasiekti 3 proc. rodiklį.
