IBM licencijuos savo naujuosius „Power 8“ lustus kitoms įmonėms. Šiuo projektu IT milžinė tikisi padidinti savo įtaką didžiuosiuose „Google“ ir „Facebook“ duomenų centruose.
IBM „Power“ procesoriai naudojami IBM „Unix“ serveriuose, kurie aptarnauja vidines tokių kompanijų kaip IBM, SAP ir „Oracle“ programas (angl. Back-End). Sparčiai tobulėjantys „Intel“ „Xeon“ lustai tiesiog „suvalgė“ IBM „Power“ verslą. „Intel" šiandien tiekia bemaž 90 proc. serveriuose naudojamų grafinių procesorių, ir jos lustai yra didžiųjų duomenų centrų pagrindas.
IBM noras pritaikyti „Power“ lustus internetinėms ir duomenų analizės programoms didžiuosiuose duomenų centruose visiškai suprantamas. IBM kontratakuoja, licencijuodama lustų gamybą ir pardavimą kitiems serverių kūrėjams. Neseniai IBM pristatė atnaujintą „Power“ serverių liniją, veikiančią „Power 8“ lustų pagrindu, ir toliau ketina ne tik gaminti serverius, bet ir į pardavimo procesą įtraukia ir kitas įmones. IBM tikisi, kad gamybos partneriai padės pasiekti didžiuosius interneto paslaugų teikėjus JAV ir Kinijoje, kurie. perka daug įrangos, tačiau aiškiai formuluoja ir savo reikalavimus: įranga turi atitikti tam tikrus specifikacinius ir kainos kriterijus. IBM gaminami „Power“ serveriai komplektuojami su brangiu programinės įrangos ir paslaugų paketu, kuris yra nepritaikytas į mažų kaštų modelį orientuotoms įmonėms, tokioms kaip „Facebook“ ir „Google“. Toks verslo modelis IBM visiškai neįprastas, todėl IT milžinė sukūrė konsorciumą „Open Power Foundation“ ir jo nariams atvėrė savo technologijas.
„Didelių kompiuterių gamintojai puikiai žino „Power“ procesorius, tačiau mes siekiame suskaidyti šią technologiją į atskirus elementus, prieinamus naujoves diegiančioms įmonėms“, – teigia Brad McCredie, IBM viceprezidentas „Power“ pėtrai. IBM tikisi, kad toks bendradarbiavimo modelis padės patobulinti ir atpiginti „Power“ technologijas.
Projekte dalyvauja 26-ios IT įrangą gaminančios įmonės, tarp jų ir tokios žinomos bendrovės kaip „Google“, „Hitachi“, „Samsung“. Projekte dalyvaujanti „Google“ kartu su „Canonical“ plėtoja atvirojo kodo įrankius ir įmontuotąją programinę įrangą (angl. Firmware). Tai yra geras šansas IBM: jei bendrai kuriamus serverius ims naudoti „Google“, valdanti didžiulius duomenų centrus, tai padėtų atkovoti ženklią rinkos dalį. „Mes gana išsamiai tiriame, kaip „Power“ architektūra veikia prie skirtingų apkrovų“, – neslepia Gordon MacKean, „Google“ gamybos direktorius ir „OpenPower“ fondo vadovas. Interneto milžinei naujoji IBM strategija labai patraukli: „Google“ visada palaiko ir remia inovacijas skatinantį atviros bendruomenės modelį. Kelios šios organizacijos narės jau paskelbė apie savo pasiektą pažangą. NVIDIA pranešė, kad jos gaminami GPU (grafiniai procesoriai) pirmą kartą galės veikti kaip „Power“ serverių greitikliai. „Tyan“ pademonstravo bendrai kuriamiems „Power“ serveriams skirtos motininės plokštės prototipą.
Savo pasiekimais taip pat pasidalino „Mellanox“ , „Xilinx“ ir „Altera“. Nors bendradarbiavimo schema vis dar tėra ankstyvojoje stadijoje, ekspertai tiki, kad skirtingi komponentai kartu veiks patikimai. Kinijos „Suzhou PowerCore“ bus pirmoji licencijuota gamintoja ir padės IBM patekti į didžiąją Kinijos rinką. Tačiau IBM reikės daugiau partnerių, galinčių gaminti „Power“ serverius.
IBM iš dalies atkartoja ARM verslo modelį, kuris sėkmingai naudojamas kuriant procesorius išmaniesiems telefonams bei planšetiniams kompiuteriams, tuo tarpu pačius procesorius pagal licenciją gamina kitos bendrovės. ARM taip pat nori įsitvirtinti serverių rinkoje, tačiau šią bendrovę labiausiai domina pigesni serveriai su taupesniais ne tokiais galingais branduoliais (angl. Wimpy Core).
IBM „OpenPower“ pastangos labiau orientuotos į galingesnių branduolių (angl. Browny Core) kūrimą, kurių paklausą gerai iliustruoja „Intel“ sėkmė. Galingesni procesoriai pasižymi kur kas didesne darbine atmintimi, kuri ypač naudinga greitai analizuojant didelius duomenų kiekius, ir didesne greitaveika. Analitikų nuomone, kai kurioms užduotims atlikti labiau apsimoka naudoti galingesnius branduolius. Vis dėlto atverdama technologijas ir licencijuodama gamybą, IBM nepraras savo serverio platformos kontrolės. Nors kitos kompanijos galės naudotis „Power“ architektūra, IBM neatvers AIX operacinės sistemos – licencijuoti gamintojai turės naudoti „Linux“.
