Tai – tikras pasiekimas švariai energijai. Beveik pusė naujų elektros gamybos pajėgumų yra iš atsinaujinančių išteklių, o vėjo ir saulės pagamintos energijos kaina staigiai krenta.
„Tai turėtų suteikti daugiau pasitikėjimo vyriausybėms, siekiančioms tvirto susitarimo dėl klimato kaitos kitais metais“, – sako Achim Steiner, Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programos (United Nations Environment Programme – UNEP) direktorius.
Ši naujiena pasirodė likus savaitei iki Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (angl. Intergovernment Panel on Climate Change – IPCC) įvertinimo, kaip sustabdyti pavojingą klimato kaitą. IPCC sieks pabrėžti perėjimo prie atsinaujinančių energijos šaltinių svarbą.
Naujausias kasmetinis leidinys „Global Trends in Renewable Energy Investment“, išleistas UNEP atskleidžia, kad 44 % praeitais metais visų įdiegtų elektros gamybos pajėgumų buvo iš atsinaujinančių šaltinių, nors investicijos į atsinaujinančią energiją ir elektrą bendrai, sumažėjo 14 %.
Kita vertus, žaliosios energijos politika keičiasi greitai. Būtent Kinija šiuo metu yra pasaulio lyderė, aplenkusi net Europą. Pernai Kinija į žaliąją energiją investavo beveik 56 mlrd. dolerių.
Atrodo, kad žalias burbulas, pinigų stokojančioje Europoje, sprogo. Europa daugiau nei dešimtmetį buvo atsinaujinančios energijos novatorė, tačiau dabar žemynas investicijas šioje srityje sumažino net 44 %.
Išimtimi tapo tik Didžioji Britanija, padidinusi investicijas 12 %, nors ir buvo jaučiamas valdančiosios Konservatorių partijos nepritarimas.
Pirmą kartą JK išleido daugiau, nei Vokietija, vykdydama tokius projektus, kaip milžiniškas Westermost Rough vėjo generatorių parkas.
Japonijoje investicijos taip pat išaugo – net 80 %. Tai lėmė aktyvus saulės plokštelių diegimas po atominės elektrinės uždarymo 2011 m., įvykus nelaimei Fukušimoje.
Be to, atsinaujinantys energijos šaltiniai 2013 m. apsaugojo nuo 1,2 mlrd. tonų anglies dioksido išmetimo, sako ataskaitos autorius Ulf Moslener iš Frankfurto finansų ir vadybos mokyklos Vokietijoje.
Be hidroelektrinių, prie to labiausiai prisideda saulės elementai ir vėjo turbinos.
Atsinaujinančios saulės energijos kaina nukrito 25 % nuo 2009 m., o vėjo energijos kaina nukrito 53 % per tą patį periodą. Dėl to, pažymima pranešime, vis daugiau tokių projektų vykdoma be jokių subsidijų. Be to, ekologišką energiją gaminančių kompanijų akcijų kainos, kritusios nuo globalios recesijos pradžios, pernai išaugo 54 %.