Kovą vidutinė elektros energijos kaina Nord Pool Spot (NPS) biržos Lietuvos zonoje nukrito iki 14,35 ct/kWh ir buvo 2,6 proc. mažesnė nei šių metų vasarį, kai ji siekė 14,76 ct/kWh. Lyginant su 2013 m. kovu, elektros energija praėjusį mėnesį buvo net 10,3 proc. pigesnė.
Didžiausio lietuviško kapitalo nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Energijos tiekimas“ generalinio direktoriaus Algirdo Juozaponio teigimu, elektros energijos kainos mažėjimą kovą nulėmė keli veiksniai.
„Viena vertus, bendras Lietuvos elektros energijos poreikis kovą, lyginant su vasariu, sumažėjo beveik 11 proc. iki 0,784 TWh. Tam esminės įtakos turėjo nuo praėjusio mėnesio 4°C iki 4,5°C pakilusi vidutinė oro temperatūra, kuri pernai tuo pačiu metu buvo net 9°C mažesnė. Taip pat prisidėjo ir didesnis, lyginant su vasariu, nedarbo dienų skaičius – tuo metu elektros energijos suvartojimas buvo natūraliai mažesnis“, – sako „Energijos tiekimo“ vadovas.
Kita vertus, pasak A. Juozaponio, suveikė ir didesnės pasiūlos veiksnys: prasidėjus pavasariniam atlydžiui, daugiau nei 23 proc. išaugo generacija Kauno hidroelektrinėje; antra, dar nepasibaigus šildymo sezonui, elektros energiją vis dar gamino kogeneracinės elektrinės.
Latvijos NPS zonoje elektros energijos kaina visomis valandomis sutapo su Lietuvos zonos kainomis, tačiau vidutinės kainos Lietuvoje ir Latvijoje kovą buvo 24 proc. aukštesnės už vidutinę kainą Estijoje (10,89 ct/kWh). Pasak A. Juozaponio, šį skirtumą nulėmė beveik visą kovo mėnesį pagal planą vykdyti perdavimo linijų tarp Estijos ir Latvijos remontai, sumažinę pralaidumus tarp šių šalių, taigi, į Latviją ir Lietuvą sunkiau pateko pigesnė elektros energija iš Skandinavijos rinkų.
Dėl jau pilnu pajėgumu veikiančios Estijos ir Suomijos energetikos sistemas jungiančios „Estlink 2“ jungties, Estijos NPS zonoje vidutinė mėnesio kaina nukrito 9,3 proc. ir beveik susilygino su Suomijos NPS zonoje susiformavusia kaina (10,76 ct/kWh).
Kainos tarp trijų Baltijos šalių ir Suomijos NPS buvo vienodos (10,13 ct/kWh) tik kovo 29 d., kai pralaidumai tarp valstybių buvo pakankami, kad visų šalių poreikiui patenkinti reikalingas elektros energijos kiekis pasiskirstytų be kliūčių.
Perdavimo tinklo operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, balandį dviem savaitėms planiniam remontui bus atjungtos dvi elektros perdavimo linijos tarp Estijos ir Latvijos. Metiniam planiniam remontui nuo balandžio 14 d. bus išjungtas ir vienas Karaliaučiaus šiluminės elektrinės 450 MW gamybos blokas, todėl elektros energija į Lietuvą bus importuojama iš Skandinavijos, Estijos, Latvijos, Baltarusijos ir žemyninės Rusijos.
„Energijos tiekimo“ vadovas prognozuoja, kad prasidėjus linijų remontams bei nustojus elektros energiją gaminti termofikacinėse elektrinėse, balandį NPS Lietuvos zonoje gali formuotis aukštesnė kaina.