Dar prieš dešimt metų interneto kavinė buvo bene vienintelė vieta, kur žmogus galėjo prisijungti prie Pasaulinio Voratinklio, jei negali to padaryti iš namų. Dabar, kai išmaniųjų telefonų pilna visur, pastarųjų įstaigų likimas beveik apspręstas. Afrikoje ir kitose besivystančiose šalyse stebimas procesas, kai interneto kavinės ima nykti.
Pavyzdžiui, Ruandoje vienas interneto kavinės savininkų teigia, kad dar visai neseniai jo įstaigoje lankydavosi apie 200 žmonių per dieną, o dabar – tik apie 10. Interneto kavinės Indijoje taip pat kenčia: štai Mansuro mieste tokių įstaigų savininkams tenka pardavinėti viską, išskyrus internetą.
Kai kurie visiškai persikvalifikavo, kiti pardavinėja telefonams skirtas korteles arba mobiliems įrenginiams skirtus aksesuarus. Tailande vaizdas panašus. Netgi Mianmare, kur tik 4 % turi mobilų internetą, interneto kavinės vis tiek turi didelių problemų.
Netgi Pietų Korėjoje, kur žmonės ateina į panašias įstaigas žaisti (niekam ne paslaptis, kad šioje šalyje knibždėte knibžda žaidėjų), interneto kavinės sparčiai užsidarinėja: 2010 metais jų buvo apie 19 000, tai dabar jų liko apie 15 800.
Tiesa, problema su pilnaverčio interneto prieiga besivystančiose šalyse vis dar neišspręsta. Vašingtono universiteto (JAV) tyrime pažymima, kad daugelis vartotojų iki šiol vaikšto į bibliotekas ir interneto kavines, nežiūrint į tai, kad jie turi reikiamus įrenginius, galinčius prisijungti prie interneto.
