Europos Sąjungos (ES) speciali komisija prisipažino, kad interneto vidutinė sparta Senajame Pasaulyje sudaro apie 19,7 Mbit/s. Be to, kasdien visame pasaulyje generuojama apie 1,7 petabaitų (PB) informacijos. Šis skaičius vien per 2012 metus padvigubėjo.
Tikimasi, jog 2019 metais kasdien atsirandančių duomenų kiekis padidės 12 kartų. Turint omenyje šiuos skaičius, 19 Mbit/s – tai tiesiog niekas. Jau dabar galima įsivaizduoti JAV saugumo agentą, atvažiavusį į Europą. Sistema PRISM baisiai stabdo, ataskaitos laiku atsiųsti neįmanoma – kenčia žmonės. Padidinti globalaus tinklų duomenų perdavimą iki 100 Gbit/s – tai didžiausias artimos ateities prioritetas, mano Europos Sąjungos atstovai. Pridėkite dar Daiktų internetą ir milijardus daviklių, kurie siųs internetu įvairiausių informaciją, ir jūs pasibaisėsite taip, kaip pasibaisėjo ES biurokratai.
Norėdama išspręsti interneto spartos problemą, ES ima įgyvendinti eilę projektų su Japonijos kompanijomis. Tai „STRAUSS“, „MiWEBA“, „NECOMA“, „GreenICN“, „ClouT“ ir „FELIX“. Projektas „STRAUSS“ – tai visų svarbiausias, kuris optinių kanalų spartą padidins iki 100 Gbit/s (ir daugiau). Projektas „MiWEBA“ numato bevielių kanalų spartos didinimą, jis pavestas garsiajam Fraunhofer institutui. Už saugumą bus atsakinga projektas „NECOMA“, kuris numato rizikos ir grėsmių įvertinimo sistemos sukūrimą.
„GreenICN“ turėtų padėti padidinti duomenų perdavimo tinklų energetinį efektyvumą, o tai labai svarbu tuo atveju, jei susidursime su katastrofomis ar stichinėmis nelaimėmis. Aišku, japonams tai yra ypač aktualu, tačiau panašu, kad jie sugebėjo įtikinti ir europiečius. Už Daiktų internetą bus atsakingas projektas „ClouT“. Pastarasis apjungs „debesų“ technologijas ir Didelių duomenų kryptį – galybei visokiausiuose įrenginiuose įdiegtų jutiklių geresnį dalyką sugalvoti sunku. Galiausiai „FELIX“ taps eksperimentine baze, kurioje bus galima išbandyti visokiausias naujas idėjas.
Tarp kompanijų, kurioje taip pat dalyvaus šiuose projektuose, įvardintos „Orange“, „Telefonica“, NTT, KDDI, ADVA, NEC, „Panasonic“, „STMicroelectronics“ ir „Intel“.
Paieška archyve
