Siaučiant elektroninio šnipinėjimo sistemos PRISM skandalui, „Apple“ publikavo pareiškimą, kuriame išvardinama, kokių reikalavimų atskleisti duomenis yra pateikusi JAV vyriausybė. Savo pareiškime bendrovė tikina, kad ji jokiai agentūrai nesuteikė tiesioginės prieigos prie savo tarnybinių stočių ir pažymi, kad visi prašymai išduoti klientų duomenis turi būti pateikiami kartu su teismo orderiu.
Siekiant skaidrumo, „Apple“ atskleidė kiek prašymų išduoti duomenis jie yra gavę per šešerius mėnesius iki gegužės 31 dienos, rašo „The Verge“.
Per tą laiką „Apple“ iš federalinių, valstijos ir vietos teisėsaugos tarnybų gavo „tarp 4000 ir 5000 paraiškų“, susijusių su „nuo 9000 iki 10000 paskyrų ir įrenginių“. Šios paraiškos išduoti duomenis buvo susiję su kriminaliniais tyrimais ir nacionalinio saugumo klausimais, nors didžioji jų dalis buvo susiję su „apiplėšimais ir kitais nusikaltimais, dingusių vaikų paieška, bandymais surasti pacientus, sergančius Alzheimerio liga ar norint sustabdyti bandymus žudytis“, – rašoma JAV bendrovės pareiškime.
„Apple“ tikina, kad „labai stengiasi palaikyti tinkamą balansą“ tarp paklusimo įstatymams ir privatumo apsaugos. Bendrovės teisininkų grupė individualiai vertina kiekvieną paraišką ir teisėsaugininkams pateikia „kaip galima mažesnį duomenų rinkinį“ bei tikina, jog net jie negali iššifruoti „iMessage“ ir „FaceTime“ duomenų, mat juos iššifruoti gali tik gavėjas. Be to, „Apple“ tikina, kad nesaugo vartotojo buvimo vietos duomenų, žemėlapių paieškos rezultatų ar pokalbių su skaitmeniniu asistentu „Siri“ istorijos jokiu iššifruojamu pavidalu.
Paieška archyve
