Veiklos sąnaudos, tenkančios energijos ištekliams, turi vis didesnę įtaką verslo sąnaudoms ir pelningumo rodikliams, rodo verslo konsultacijų bendrovės „KPMG Baltic“ tyrimas.
Priklausomai nuo to, kiek pabrangs energijos ištekliai (jų kainos gali pakilti nuo 15 iki 25 proc.), šalies verslas šiemet turės 1,1–3,7 mlrd. litų papildomų išlaidų. Realistinio scenarijaus atveju, kuris analizuojamas diagramoje, netektos pajamos sudarytų apie 1,9 mlrd. litų. Praėjusiais metais tokio scenarijaus atveju negautos pajamos galėjo siekti 1 mlrd. litų.
Kaip pabrėžė „KPMG Baltic“ atstovai, praėjusiais metais energijos ištekliai brango 12–20 proc., tačiau šalies įmonių išlaidos jiems išaugo 61 proc. Pagrindinė priežastis, kodėl išlaidos didėjo sparčiau už energijos išteklių kainas, yra augantis šalies ūkis.
Tiesa, skirtingų sričių įmonės nevienodai jautrios augančioms kainoms. Per metus padidėjo pramonės, prekybos, statybos, žvejybos ir miškininkystės įmonių energetinis pažeidžiamumas, o mažėjo paslaugų ir transporto įmonių. Sumažėjęs pastarųjų pažeidžiamumas aiškinamas tuo, kad pastebimai išaugo jų gaunamų pajamų dalis ir dėl to degalai sudaro mažesnę sąnaudų dalį.
Tyrimą pristatę ekspertai mato kelis būdus, kaip sumažinti verslo priklausomybę nuo energijos išteklių, pavyzdžiui, įvairinti pirminius energijos šaltinius, našiau naudoti energiją pačiose įmonėse ir skatinti didesnę pridėtinę vertę gebantį kurti verslą, kad, žvelgiant į pajamų struktūrą, energijos sąnaudos sudarytų santykinai mažesnę išlaidų dalį.