Turbūt visi pastebėjome, kad patentiniai karai teismuose nuolat dažnėja, ir tai nėra susiję vien tik su muilo opera, kurioje pagrindinius vaidmenis atlieka „Apple“ ir „Samsung“, ar kiti didieji technologijų pramonės grandai. Visa tai užaugo iki tokio masto, kad nusipelnė atskiros studijos, kurios autoriumi tapo JAV Santa-Klaros universiteto profesorius Colleenas Chienas. Pastarojo studijos rezultatus (gana šokiruojančius) publikavo naujienų agentūra „Reuters“.
Teigiama, kad taip vadinami „patentiniai troliai“ (kompanijos, kurios tik superka patentus, o vėliau paduoda gamybines kompanijas į teismą, kad „išmuštų licencines išmokas įsigytų patentų pagrindu, kurie neva buvo pažeisti) JAV teismams šiemet pateikė daugiau nei pusę (61 %) visų patentinių ieškinių. Augimo tendencijos negalima nepastebėti: 2011 m. šis rodiklis sudarė 45 %, tuo tarpu 2007 m. – tik 23 %.
Tyrimą atlikęs profesorius Colleenas Chienas pripažįsta, kad tai yra gana šokiruojantis dalykas. „Tai reiškia, kad daugiau ieškinių buvo paduota tų, kurie nieko negamina, nei tų, kurie gamina“, – teigė jis, o kartu pridūrė, kad intelektualinės nuosavybės apsaugos teisė virto ne gynybine, tačiau pasipelnymo priemone, kurią būtina reformuoti (apie tai neseniai viešai pradėjo kalbėti netgi tokie gigantai, kaip „Google“, „Dell“ ir kiti).
Didžiausių problemų „patentinių trolių“ atakos kelia ne didžiausiems, tačiau savo veiklą vos pradėjusioms kompanijoms: buvo atakuota 35 % „startupų“, gavusių investicijų 50–100 mln. dolerių, o taip pat 20 % tų „startupų“, kurie savo veiklos pradžiai iš investuotojų gavo 20–50 mln. dolerių. Tendencija, kaip matome, akivaizdi: kuo daugiau finansinių injekcijų gauni, tuo didesnė tikimybė, kad tapsi „patentinio trolio“ auka. Nors dauguma patentinių ieškinių sureguliuojama ne teismine tvarka, tačiau nerimauti yra dėl ko, ypač jei patenkama į profesoriaus numatytą „rizikos zoną“, kuri numato, kad tikimybė būti užpultam „patentinio trolio“ siekia nuo 100:1 iki 307:1.
Turint omenyje tokius tyrimo rezultatus, atrodo visai nekeista, kad technologijų kompanijos sparčiai bando auginti savo patentų portfelį. Praktiškai vien dėl to „Google“ nusipirko „Motorola Mobility“, „Facebook“ per kelis kartus įsigijo IBM patentų, o dėl bankrutuojančių praeityje garsių kompanijų intelektualinės nuosavybės kovoja konsorciumai, tarp kurių narių galima sutikti bene visų garsių technologijų pramonės žaidėjų vardus (taip atsitiko kompanijos „Nortel“, taip dabar vyksta ir „Kodak“ atveju).
