Lietuvos komerciniai bankai atsilieka diegdami naujas technologijas, pavyzdžiui, atsiskaitymus mobiliaisiais telefonais, todėl šią nišą imasi išnaudoti mokėjimo įstaigos, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Jis per Seimo biudžeto ir finansų komiteto posėdį priminė, kad šiuo metu mokėjimo įstaigų licencijos yra išduotos 29 įmonėms, iš kurių keturioms – per pastarąjį ketvirtį. Viena licencija yra išduota elektroninių pinigų įstaigai, tačiau, anot V. Vasiliausko, dar yra bendrovių, laukiančių licencijų.
„Ką mes dar pastebėjome, asmeniškai mano nuomone, kad bankai atsilieka naujausių technologijų naudojime, ta prasme, atsiskaitymas per mobiliuosius telefonus, „iPay“ ir kitais dalykais. Jie atsilieka, aš manau, jie (naujoves – DELFI) pražiopsojo“, – sakė V. Vasiliauskas.
„Arba atvirkščiai, jiems neapsimoka to įvesti, užtai, kad dar šičia galima karvę išmelžti“, – svarstė Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.
„Aš manau, pražiopsojo. Dabar tą nišą išnaudoja mokėjimo įstaigos, elektroninių pinigų įstaigos, manau, tai yra gerai“, – teigė V. Vasiliauskas.
Mokėjimo įstaiga yra bendrovė, kuriai išduota licencija teikti pinigų perlaidas, mokėjimo priemonių išdavimą, mokėjimo pavedimų vykdymą. Mokėjimo įstaigų licencijas turi, pavyzdžiui, Lietuvos paštas, „Perlo paslaugos“ ir kitos įmonės.
Anot K. Glavecko, mokėjimo įstaigų konkuravimas su bankais leidžia vartotojams gauti pigesnes paslaugas.
„Tai, kad paštas, loterija ir kitos finansinės institucijos, pavyzdžiui, kredito unijos, kurios gauna leidimus, galėtų aptarnauti įvairias įmokas, jie galėtų padidinti konkurenciją ir atpiginti paslaugas (vartotojams – DELFI), tai – vienintelis kelias“, – mano K. Glaveckas.
Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį vyko Lietuvos banko atlikto tyrimo apie komercinių bankų įkainius rezultatų svarstymas.
DELFI skelbė, kad komerciniai bankai daugiausia sąnaudų patiria vykdydami popierinius piniginius pervedimus ir tvarkydami grynuosius pinigus, o daugiausia uždirba pervesdami eurus. Gyventojai už paslaugas mokėtų mažiau, jei vis dažniau grynųjų pinigų operacijas iškeistų į e. bankininkystę. Tokias išvadas pateikė Lietuvos bankas, ištyręs devynių komercinių bankų įkainius bei jų pagrįstumą.
