Dėl katastrofiškos „Nokia“ padėties išmaniųjų telefonų rinkoje daugelis analitikų linkę kaltinti nepaslankią sprendimų priėmimų sistemą. Dar septynerius metus prieš pasirodant pirmajam „iPhone“, kompanija „Nokia“ turėjo savo perspektyvų projektą, numatantį analogiškas funkcijas, šiandien prisipažįsta suomių kompanijos atstovai. Įrenginys turėjo spalvotą jutiklinį ekraną, žemiau jo buvo vienas mechaninis mygtukas. Vartotojams buvo prieinami geografiniai žemėlapiai, žaidimai ir interneto naršyklė. Dar daugiau, XX a. 10 dešimtmečio pabaigoje „Nokia“ slapčia kūrė planšetinį kompiuterį su jutikliniu ekranu ir bevielio ryšio galimybe.
Pažymima, jog įrenginys buvo demonstruojamas mobiliojo ryšio operatoriams, tačiau rinkoje taip ir nepasirodė. Tuomet „Nokia“ vadovybė vis tik nusprendė susikoncentruoti į paprastų mobiliųjų telefonų rinką. Pirmasis „Nokia“ išmanusis telefonas „Nokia 9000“ debiutavo 1996 metais. Gamintojas tvirtino, jog tai buvo pirmasis mobilusis įrenginys, leidžiantis keistis el. laiškais, trumposiomis žinutėmis ir naršyti internete.
Vis tik kai kurie analitikai mano, jog „Nokia“ savo išmanųjį įrenginį sukūrė per anksti – vartotojai ir mobiliojo ryšio operatoriai tiesiog dar nebuvo pasiruošę tokiems įrenginiams. Tačiau kai rinkoje pasirodė „iPhone“, „Nokia“ vadovybė vis tik jame neįžvelgė grėsmės, o tuo pačiu prarado iniciatyvą: 2008 metais suomiai suprato, kaip bus sunku pasiūlyti sprendimą, kuris galėtų konkuruoti su „Apple“ ekosistema. Bandymai modernizuoti senstelėjusią „Symbian“ ir sukurti „Linux“ pagrindu veikiančią „MeeGo“ sėkmės neatnešė, o vartotojai išmaniuosius telefonus su „Windows Phone“ sutiko gana šaltai.
Tokiu būdu, „Nokia“, nuo 1996 metų buvusi išmaniųjų įrenginių rinkos lydere, užleido vietą „Apple“ ir „Samsung“. 2012 metų II ketvirtyje „Nokia“ išmaniųjų telefonų pardavimai sudarė 10,2 mln. vienetų, o tai yra apie 40 % mažiau, nei per atitinkamą 2011 m. laikotarpį, kai tiekimas sudarė 16,7 mln. vienetų. Kompanijos vadovo Stepheno Elopo teigimu, per minėtą ketvirtį buvo realizuota 4 mln. „Lumia“ telefonų. „Nokia“ pripažįsta, jog konkurencija išmaniųjų telefonų segmente „žiauresnė, nei tikėtasi“.
Ekspertai mano, jog „Nokia“ projektų efektyvumas buvo pakankamai žemame lygmenyje dėl to, jog kompanijos viduje buvo nesutarimų, neatsirado tų, kurie pasiūlytų vieningą strategiją. „Intrigoms buvo aukojama daugiau jėgų, nei naujiems produktams. Sprendimų priėmimo procesas buvo toks sunkus, jog kūrėjams buvo iš tiesų sudėtinga realizuoti nuoseklią ir gražią idėją“, – savo laiku konstatavo „Nokia“ vyriausiasis dizaineris Alasteris Kertis, suomių kompanijoje dirbęs 2006–2009 m. laikotarpiu. Savo ruožtu, „Nokia“ produkcijos gerbėjams dabar belieka tikėtis, kad suomių kompanijos vadovybė bus daug ryžtingesnė, juolab, kad pasirinkimo ji daugiau nebeturi.
