Saulės baterijų laukai tapo įprastu vaizdu, kai kalbame apie didelių kompanijų duomenų centrus. Apie tokias sistemas jau ne kartą kalbėjo „Apple“, „Facebook“, „Cisco“ ir kiti šios rinkos žaidėjai.
Vis tik analitikai užduoda klausimą: ar didelė praktinė nauda iš tokios rūšies sprendimų ir kiek naudinga duomenų centrams su jų energetiniu apetitu gali būti saulės energija?
Savo pasvarstymais šiuo klausimu pasidalino Jamesas Hamiltonas, „Amazon“ interneto paslaugų vyriausiasis inžinierius. Jo teigimu, saulės energijos naudojimo duomenų centruose idėja yra tarp „blogo sumanymo ir blogo marketingo“, juo labiau gana akivaizdus tokių šiuolaikinių sistemų poveikis mus supančiai aplinkai. Tuo pačiu metu J. Hamiltonas teigia, jog pati alternatyvių energijos šaltinių naudojimo koncepcija jam patinka.
Eksperto teigimu, saulės baterijų plataus panaudojimo duomenų centruose perspektyvos gana miglotos, kadangi tokių „ekologiškų plantacijų“ plotas turi būti milžiniškas, tuo tarpu jų pagaminamos elektros kiekis patenkina tik mažąją duomenų centrų poreikio dalį.
Pavyzdžiui, „Facebook“ duomenų centre Oregono valstijoje buvo įdiegta daugybė saulės baterijų, tačiau ir ten jos sugebėjo aprūpinti elektra tik biurų patalpas, o ne serverių įrangą. J. Hamiltonas gana palankiai įvertino „Facebook“ duomenų centro energetinį efektyvumą Prainvile, tačiau „saulės baterijų naudojimo ekonominis efektas gana artimas pradinėms sistemos diegimo išlaidoms“.
Kompanijos „Facebook“ vadovybės sprendimas šiame duomenų centre išplėtoti saulės baterijų tinklą iš esmės susijęs su organizacijos „Greenpeace“ kritika, kuri ne kartą peikė „Facebook“ už „purvinos anglies“ naudojimą duomenų centro energijos sistemoje. „Apple“ sprendimas sukurti savo 20 MW galios saulės baterijų sistemą taip pat susijęs su noru „nuraminti“ „Greenpeace“. Specialisto teigimu, jei remtis ekonominės naudos logika, tai pagrindiniu „ekologišku“ energijos šaltiniu duomenų centrų atveju gali būti hidroelektrinių gaminama elektra.
Paieška archyve
