UAB „Baltnetos komunikacijos“ pirmoji Lietuvoje pasiūlė išbandytą ir realiai veikiančią virtualių darbo vietų (angl. Virtual Desktop Infrastructure – VDI) nuomos paslaugą – ji verslui leidžia lanksčiai prisitaikyti prie kintančių poreikių įmonei plečiantis ar mažėjant, užtikrinti didesnį duomenų saugumą, įgalinti darbuotojų mobilumą ir sutaupyti iki 40 proc. išlaidų. Darbo vietoje nebeliktų ir kompiuterio, kuris yra triukšmo, perteklinės šilumos šaltinis, užimantis papildomą vietą ir reikalaujantis didesnių energetinių resursų, kadangi visa vartotojo informacija (darbastalis, dokumentai, nustatymai ir t. t.) būtų laikoma itin saugiame UAB „Baltnetos komunikacijos“ duomenų centre.
„Pasaulyje vyksta revoliucija – paskui serverius į debesis jau keliauja ir darbo vietos. Asmeninis kompiuteris nebereikalingas, kuomet būtinybe tampa nuolatinė prieiga prie informacinių resursų. Dabar darbo vietai įrengti užtenka tik monitoriaus, pelės ir klaviatūros, arba vietoje jų – planšetinio kompiuterio (pvz. „iPad“). Visa kita informacinė infrastruktūra keliasi į „debesis“ – specializuotus duomenų centrus, kurie gali būti prieinami iš bet kur ir bet kada“, – teigia įmonės „Baltnetos komunikacijos“ generalinis direktorius Mindaugas Pranskevičius.
Visi „Baltnetos komunikacijų“ darbuotojai jau „dirba debesyje“ – jiems įrengtos virtualios darbo vietos. Taip organizacijoje pasiektas darbo vietų administravimo efektyvumas, kadangi tam, kad būtų prižiūrimos geografiškai nutolusio padalinio kompiuterizuotos darbo vietos, nebereikia fiziškai į jas nuvykti, jų administravimas vyksta centralizuotai, duomenų centre.
Anot M. Pranskevičiaus, diegiant virtualias darbo vietas, IT ūkį valdyti daug paprasčiau ir pigiau, jis beveik neturi apribojimų, lyginant su dabar įprasta kompiuterių tinklo architektūra, o papildomos teikiamos galimybės akivaizdžios – galima parinkti bet kokį vartotojus aptarnaujančio serverio išteklių kiekį, suteikiama laisvė darbą neštis su savimi – prieigą prie šios sistemos vartotojai gali turėti bet kur, kur yra interneto ryšys. Klientui nereikia rūpintis organizacinės ir programinės įrangos atnaujinimu, senų įrengimų utilizavimu, duomenų apsauga – viską už jį įsipareigoja atlikti paslaugų teikėjas.
Yra galimybė kurt standartizuotas darbo vietas – taip lengviau suvaldyti teises, ką vartotojas gali daryti, ir ko ne. Taip pat tai leidžia darbo vietą įdiegi arba pašalinti per kelias minutes, o ne per dieną. Nesvarbu kurioje pasaulio vietoje būtų darbuotojas, jo darbo vietos administravimas vyksta duomenų centre, todėl nereikia niekur vykti, samdyti daugiau žmonių priežiūrai ar patirti kitų nepatogumų“, – tikina M. Pranskevičius.
Skaičiuojama, kad dabar kiekvienas kompiuterinei įrangai išleistas litas atneša 3 litus aptarnavimo išlaidų. „Baltnetos komunikacijos“, remdamosi savo patirtimi ir rinkos tyrimų kompanijos IDC analizėmis, skaičiuoja, kad per penkerius metus investicijos į virtualią darbo vietą atsipirktų keturis-penkis kartus. Taupoma dviem aspektais: mažiau tiek tiesioginių (įrangos, programų įsigijimas, IT administratorių ar prieglobos paslaugų pirkimas, elektra, saugumo sprendimai, duomenų atstatymai), tiek netiesioginių išlaidų, susijusių su darbuotojų prastovomis dėl neveikiančių kompiuterių, duomenų praradimo, darbo vietos įrengimo uždelsimų, darbuotojų užklausų dėk gedimų aptarnavimo.
Naudojant virtualioms darbo vietoms pritaikytus „plonuosius“ klientus (angl. thin client), diskinio kaupiklio ir kitų personaliniams kompiuteriams būdingų komponentų nebelieka, todėl taupoma ir elektros energija. Tokie terminalai sunaudoja iki 6 kartų mažiau elektros energijos negu įprasta kompiuterinė darbo vieta. Be to, tokie kompiuteriai daug mažiau genda, juos prižiūrėti – paprasčiau.
Pavyzdžiui, vienos kompiuterizuotos darbo vietos, kurios išlaikymas kasmet reikalauja 3000 litų (jos naudojama elektros energija, IT inžinieriaus darbo užmokestis, atsarginės detalės ir t.t.) tiesioginių išlaidų, pertvarkymas į virtualią, kasmet galėtų sutaupyti apie 1500 litų. Dar maždaug 325 litai vienai darbo vietai būtų sutaupyti dėl trumpesnio įrengimo, aptarnavimo laiko, ar mažesnės sistemos neveikimo grėsmės – tikimybė, kad „nulūš“ išskaidytas serverių tinklas yra gerokai mažesnė, lyginant su vieno vartotojo kompiuteriu.
„Susumavę visas išlaidas galime palyginti, kad virtualios darbo vietos gali sutaupyti iki 40 proc. visų išlaidų, tad investicijų į IT struktūros pertvarkymą grąža per 5 metus siektų 300–400 proc. Be abejo, šis sutaupymas kiekvienoje įmonėje yra skirtingas, nes skiriasi įmonių IT ūkio svarba stabiliam įmonės darbui, nuo kurio priklauso netiesioginės sąnaudos. Detalesnius paskaičiavimus turėtų pateikti specialistai“, – aiškina M. Pranskevičius.
Virtualios darbo vietos sprendimas klientams yra pateikiamas mėnesinės nuomos principu, kurios dydis priklauso nuo vartotojų ir užsakytų paslaugų kiekio. Tad išlaidos IT tiesiogiai priklauso nuo poreikio –kintant įmonėje darbuotojų kiekiui (tiek mažėjant, tiek didėjant), kinta ir užsakomų paslaugu apimtis. Darbo vietų virtualizacijai „Baltnetos komunikacijos“ naudoja virtualizacijos sprendimų lyderės „VMware View“ sprendimą.
