Informacijos telefonu ir kontaktų centrų paslaugų lyderės Lietuvoje „Lintel“ 2010 metų pajamos sudarė 45,8 mln. litų ir, palyginti su 2009 pajamomis – 41,8 mln. litų, padidėjo beveik 10 procentų. Bendrovės pajamų augimą lėmė populiarėjančios klientų aptarnavimo telefonu ir telefoninės rinkodaros paslaugos.
Plėsdama veiklą „Lintel“ praėjusiais metais atidarė du naujus kontaktų centrus Vilniuje ir Klaipėdoje. Juose buvo įdarbinti daugiau nei 400 klientų aptarnavimo specialistų. Iš viso „Lintel“ šiuo metu valdo šešis kontaktų centrus. Juos virtualiai jungianti informacinė sistema paskirsto skambučių srautus ir užtikrina, kad į juos visus būtų atsiliepiama laiku.
TEO LT, AB įmonių grupei priklausančios „Lintel“ generalinio direktoriaus Remigijaus Šerio teigimu, gerų didžiųjų šalies bendrovių vertinimų sulaukusiomis kontaktų centrų paslaugomis pradėjo aktyviai naudotis ir mažesnės įmonės.
„Joms pasiūlėme pardavimo vizitų planavimo ir įsiskolinimų valdymo paslaugas. Šiemet pasiūlysime ir daugiau efektyvių klientų aptarnavimo sprendimų, leidžiančių taupyti ir didinti pardavimų apimtis“, – teigė R. Šeris.
„Lintel“, teikianti populiariausią Lietuvoje informacijos telefonu 118 paslaugą, praėjusiais metais pristatė informacijos numerį 1808, kuriuo klientai gali nemokamai gauti informacijos apie verslo įmones, transporto tvarkaraščius, laisvalaikio renginius ir pramogas.
Nuo 2010 metų pradžios „Lintel“ teikia balsavimo telefonu paslaugas. Televizijos, įvairių paramos projektų ir apklausų organizatoriams jos leidžia patiems internetu valdyti balsavimo pradžią ir pabaigą bei nuolat stebėti balsavimo rezultatus.
Praėjusių metų pabaigoje bendrovėje dirbo daugiau nei 1,2 tūkst. darbuotojų. „Lintel“ konsultantai pernai atsiliepė į 12,6 milijonų skambučių.
„Lintel“ klientų aptarnavimo ir pardavimo telefonu paslaugas teikia tokioms bendrovėms kaip TEO, „Omnitel“, „Tele2“, „Maxima LT“, „Lietuvos draudimas“, LESTO, „Lietuva Statoil“, „FL Technics“. „Vilniaus energija“, „Maisto ralis“, „DPD Lietuva“, AB „Citadele“ bankas ir kitoms.
Bendrovės kontaktų centrų paslaugomis naudojasi ir mokslo bei valstybės institucijos, tokios kaip Vilniaus universiteto Tarptautinė verslo mokykla, Vyriausioji rinkimų komisija, Susisiekimo ministerija, Asmens dokumentų išrašymo centras.