Lietuva turi keistis iš darbo jėgą ir žemos pridėtinės vertės produktus eksportuojančios šalies į aukštą pridėtinę vertę kuriančią ir eksportuojančią valstybę. Tai gali užtikrinti Lietuvos konkurencingumą pasaulinėje rinkoje, padėti išlaikyti gabiausius žmones Lietuvoje, padėti mūsų socialinei sistemai, užtikrinti geresnį pagyvenusių žmonių aprūpinimą, vertingesnes švietimo ir kokybiškas sveikatos paslaugas.
Šiandien vykusioje žurnalo „Valstybė“ ekonomikos konferencijoje dalyvavęs ūkio ministras Dainius Kreivys dar kartą pabrėžė, kad Lietuvos ekonomikos kelias yra aukštosios technologijos.
„2009–2010 m. stiprinome savo ekonomikos pamatus. Kiekvienoje krizėje visada yra galimybė. Ūkio ministerija tą galimybę išnaudojo transformuodama ekonomiką į aukštos pridėtinės vertės ekonomiką. Tam pasiekti padaryta visa eilė strateginių žingsnių, išsikelta labai rimtų tikslų“, – sakė ūkio ministras Dainius Kreivys.
Pasak jo, 2015 m. Lietuva taps Šiaurės – Baltijos regiono paslaugų centru, pritraukiant investicijas į tikslinius sektorius ir padedant lietuviškoms kompanijoms plėsti paslaugų sektorių. „Dabartinė situacija parodė, kad paslaugos yra daug atsparesnės krizei. Jei pramonė pasauliniu mastu krito 20–30 procentų, tai paslaugos – tarp 8–12 procentų“, – minėjo D. Kreivys. Ilgesnėje perspektyvoje –2020 metais Lietuva taps Šiaurės – Baltijos regiono inovacijų centru. Aukštos pridėtinės vertės ekonomikos pagrindą sudaro aukštos pridėtinės vertės paslaugos, aukštųjų technologijų pramonė ir tyrimai bei inovatyvi pramonė. „Pramonė, kuri mus ištraukė iš krizės, dabar per eksportą lieja pinigų srautus į Lietuvos ekonomiką. Šiandien verslas supranta, kad tradicinę pramonę reikia inovuoti, didinti sukuriamą pridėtinę vertę. Per praėjusius dvejus metus į įmonių technologinį atnaujinimą buvo skirta apie pusę milijardo litų Europos Sąjungos paramos“, – teigė D. Kreivys.
Pabrėždamas pramonės šakas, gebančias kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, ūkio ministras atkreipė dėmesį į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros situaciją Lietuvoje. Pasak ministro, Lietuvai trūksta gebėjimų komercializuoti mokslą, tai yra mokslo laimėjimus paversti sėkmingais ir pelningais verslo projektais.
Todėl 2011 metais planuojama pradėti įgyvendinti ankstyvosios stadijos rizikos kapitalo fondų, kurie investuotų į idėjas, programą. „Šiuo metu Lietuvoje veikiantys rizikos kapitalo fondai labiau pritaikyti jau pažengusiomis kompanijomis, tuo tarpu dabar mums reikia išjudinti visiškai žalias idėjas ir į jas investuoti“, – įsitikinęs ūkio ministras.
Link mūsų siekiamos aukštos pridėtinės vertės ekonomikos pastūmės sukaupta mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bazė, kaip infrastruktūra naujoms idėjoms plėtotis, aplinka tų idėjų komercializavimui, kurią sudarytų į Lietuvą atėjusios didžiosios tarptautinės kompanijos ir jau išsivysčiusių verslų susitelkimas į grupes – klasterizacija.
„Verslas nebegali būti lokalus. Tik globalus mąstymas ir orientacija į pasaulį gali užtikrinti mūsų verslininkų skverbimąsi į sėkmingųjų gretas. Ir tam turime visas sąlygas, svarbiausia išlaikyti politinę valią ir darbų tęstinumą“, – „Valstybės“ ekonomikos konferencijoje sakė ūkio ministras Dainius Kreivys.
